Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo darbo ginčų įvairių procesinių aspektų iki neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonių

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl bylos nutraukimo esant įsiteisėjusiam darbo ginčų komisijos sprendimui patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį konstatuota, kad CPK 293 straipsnio 3 punktas, nustatantis, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį, aiškintinas kaip apimantis ir tuos atvejus, kai dėl ginčo tarp šalių yra priimtas įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CPK 293 straipsnio 3 punktą, be kita ko, būtina išanalizuoti darbo ginčų komisijos patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties turinį, t. y. dėl kokio konkretaus ginčo (konkrečių ginčų) šalys susitarė taikos sutartimi ir kokias tarpusavio teises ir pareigas įtvirtino sutartyje. Tais atvejais, kai darbo ginčo šalys yra sudariusios taikos sutartį dėl darbo ginčo išsprendimo, tačiau ši taikos sutartis nėra įgijusi res judicata galios, tai teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo pareiškianti šalis, siekdama, jog teismas darbo ginčą dėl teisės išnagrinėtų iš esmės, turi reikšti reikalavimą ir nuginčyti galiojančią, teisiškai įpareigojančią, šalis saistančią taikos sutartį, nes šios sutarties sukurti teisiniai padariniai negali būti ignoruojami, ši sutartis, nors ir kitu pagrindu, tačiau taip pat panaikina darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės galimybę.

Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Esant tokiai procesinei situacijai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiame procese atsakovas neinformavo teismo apie šalių sudarytą ir darbo ginčų komisijos kitoje byloje patvirtintą taikos sutartį, neprašė nutraukti bylos. Aplinkybės apie sudarytą taikos sutartį atsakovui buvo žinomos (turėjo būti žinomos) nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios. Taigi, nors už bylinėjimosi išlaidų pradinį susidarymą atsakinga ieškovė, tačiau turi būti įvertinta ir tai, kad atsakovo elgesys bylą nagrinėjant pirmą kartą (delsimas pateikti teismui taikos sutartį) iš dalies prisidėjo prie atsakovo bylinėjimosi išlaidų padidėjimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį iš dalies pakeisti, nurodydama, kad Kauno apylinkės teismo papildomas sprendimas keičiamas atsakovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinant per pusę.

_____

Nutartyje dėl pareiškimo dėl darbo ginčų komisijos paskirtos baudos už sprendimo nevykdymą pobūdžio ir teismo, kuris turi teisę nagrinėti tokį pareiškimą, nurodyta, kad individualus darbo ginčas dėl teisės ir ginčas (plačiąja prasme) dėl sprendimo, priimto išnagrinėjus darbo ginčą dėl teisės, nevykdymo pasekmių taikymo – baudos darbdaviui skyrimo – skiriasi. Ginčas dėl baudos nėra savarankiškas darbo ginčas. Baudos skyrimo klausimas yra susijęs ne su darbdavio iš darbo santykių kylančių pareigų pažeidimu, bet su darbo ginčą išnagrinėjusio organo priimto sprendimo nevykdymu (netinkamu vykdymu). Darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas klausimas dėl baudos paskyrimo, gali būti skundžiamas teismui ir peržiūrimas, įvertinama, ar jis pagrįstas. Siekiant apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo pagal darbuotojo pateiktą prašymą išspręstas klausimas dėl baudos darbdaviui skyrimo, teismui teikiamas ne ieškinys, o pareiškimas. Taigi ieškinio teismingumo taisyklės netaikomos, o tokio pareiškimo teritorinis teismingumas teisės normose nesureguliuotas. Nesant panašius santykius reglamentuojančio įstatymo, pareiškimo teismui teritorinis teismingumas turi būti nustatomas vadovaujantis bendraisiais teisės principais (teisės analogija), taikant teritorinį kriterijų. Pareiškimas yra teismingas tam teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia šį sprendimą priėmusi darbo ginčų komisija. Jei teismas nustato, kad sprendimą priėmusi darbo ginčų komisija veikia jo veiklos teritorijoje, pareiškimas yra teismingas šiam teismui.  

_____

Nutartyje dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų pasisakyta, kad nagrinėdamas atnaujintą bylą pakartotinai ir spręsdamas dėl galimybės byloje patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, teismas nagrinėjo pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, t. y. taip, kaip to reikalauja CPK 370 straipsnio 4 dalis. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatytos atnaujintos bylos nagrinėjimo ribos šiuo atveju taikytinos tik sprendžiant dėl galimybės patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir negali būti aiškinamos kaip draudimas teismui, konstatavusiam, jog šalių sudaryta taikos sutartis negali būti patvirtinta, nes pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir interesus, išnagrinėti iš esmės šalių ginčą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo tame pačiame teismo posėdyje. Išnagrinėjęs bylą pakartotinai, teismas įgyvendino vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisių – vadovaudamasis CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė naują sprendimą – panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį ir šalių prašymą tvirtinti taikos sutartį atmetė, taip pat išsprendė šalių ginčą – atmetė ieškovo ieškinį atsakovui. Tokiu būtu teismas įvykdė pareigą išspręsti šalių ginčą iš esmės ir pasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo atnaujintoje byloje, nustatęs, kad byla nepagrįstai buvo užbaigta teismui patvirtinus taikos sutartį ir nesprendus dėl ginčo esmės. Tokią pareigą teismui nustato tiek CPK 371 straipsnio normos, tiek CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai. Todėl teisiškai nepagrįstu pripažintinas ieškovo kasacinio skundo argumentas, kad atnaujinta byla buvo išnagrinėta ne pagal CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas taisykles ir ribas dėl tos priežasties, jog teismų priimtais procesiniais sprendimais buvo išspręstas klausimas (ieškinio pagrįstumo), kuris prieš tai nebuvo nagrinėtas užbaigtoje byloje.

_____

Nutartyje dėl statybos leidimo panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonių ir jų parinkimo pasisakyta, kad rašytinis besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas – tai asmeninis, vienašalis šio asmens sudarytas sandoris. CK pirmosios knygos nuostatose, reglamentuojančiose su sandoriais susijusius klausimus, nenustatyta vienašalių sandorių aiškinimo taisyklių. Pagal CK 1.63 straipsnio 5 dalį, vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Taigi, nustatant reikšmingas aplinkybes dėl rašytiniame sutikime išreikštos jį davusio asmens valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad šis sutikimas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), kuriam sudaryti būtina tik vienos šalies (šiuo atveju – besiribojančio žemės sklypo savininko) valia. Dėl šios priežasties sutikime išreikštos jį davusio asmens valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės taikytinos ne visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja rašytinio sutikimo, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik šį sutikimą davusio asmens valia, esmei. Pabrėžta, kad eismas, aiškindamas ieškovės Sutikimo turinį pagal objektyvųjį kriterijų, turėtų aiškintis, kaip Sutikimo nuostatas „rekonstruoti esamus ūkio pastatą ir vienbutį gyvenamąjį namą, išplečiant pastatų užstatymo plotą“ tokiomis pačiomis aplinkybėmis suprastų analogiškas ieškovei, kaip gretimo žemės sklypo savininkei, protingas asmuo, o ne atsakovo kasaciniame skunde įvardyti ieškovės Sutikimą subjektyviai įvertinę konkretūs asmenys – kiti ginčo statybos proceso dalyviai, vykdę atsakovo užsakymą ir rengę reikiamus dokumentus.

Ngrinėjamoje byloje turėjo būti nustatyta tiek abiejų atsakovų – M. T. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tiek (galbūt) kitų subjektų, dalyvavusių ginčijamo Statybos leidimo išdavimo procese, kaltė ir atsakomybės laipsnis dėl neteisėtai perstatytų ir pertvarkytų bei naujai įrengtų atsakovo rekonstruotų statinių dalių. Tuo tarpu, kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio, visa atsakomybė, susijusi su statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimu, teko atsakovui, kuris buvo statytojas ir nėra tiesiogiai susijęs su Statybos leidimo išdavimo procesu; už šio proceso teisėtumą, minėta, atsakingi kiti, Statybos įstatymo 27 straipsnio 26 dalyje nurodyti, asmenys, ir jų lėšomis taip pat gali būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino atsakovo, kaip statytojo, ir kitų asmenų indėlio Statybos leidimo išdavimo procese, tačiau nurodė atsakovui savo lėšomis vykdyti griovimo (išardymo) darbus. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu pirmiau aptartą kasacinio teismo ir EŽTT praktiką, kurios esmė yra ta, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems susijusiems asmenims.