Teismai

Pristatyta 2023 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklos apžvalga

kovo 20 d. įvyko Lietuvos Aukščiausiausiojo Teismo 2023 m. metinės veiklos apžvalgos pristatymas, kurio metu diskutuota tema „Kasacinių skundų atranka: iššūkiai ir perspektyvos“.

Renginį sveikinimo kalba pradėjo ir pranešimą skaitė Aukščiausiojo Teismo pirmininkė dr. Danguolė Bublienė: „Laikas – ypatingas turtas. Kiekvieni metai jo teikia beveik vienodai. Klausimas – kaip pavyksta tą laiką panaudoti, ar tenkina rezultatai, džiugina nuveikti darbai mus pačius ir visuomenę.

Baigėsi pirmieji mano pirmininkavimo Aukščiausiajam Teismui metai. Jie Teismui buvo tarsi nauja pradžia, naujų darbų laikas dar ir po netrumpo pandemijos štilio. Tad moto, kurio vedama atėjau į šias pareigas, – kokybė, komunikacija, bendradarbiavimas, – netruko įgauti pagreičio.

Visomis savo veiklomis stengiamės išlaikyti kartelę, pagal kurią aukščiausieji teismai yra nuosaikios pusiausvyros, stabilumo, teisių apsaugos atrama. Kiekvieno teisėjo, Teismo darbuotojo pareiga yra kasdien dirbti, kad šios vertybės būtų apsaugotos. Mūsų kasdienis darbas apima idėjų ir minčių mainus, rašymą ir diskusijas. Todėl džiaugiuosi matydama, kad šiandienos renginyje ir Aukščiausiojo Teismo 2023 m. veiklos komunikate rasite ne vieną temą, ne vieną tekstą, kurie turėtų paskatinti naudingus apmąstymus, ir pirmiausia – apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę praktiką, jos išaiškinimus.

Paradoksalu, bet auginame teisę per jos aiškinimo ir taikymo klaidas. Saugome teisės stabilumą ir keičiame ją, kai tai būtina. Nacionaliniu lygmeniu priimame aukščiausios precedentinės galios sprendimus, užtikrindami vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką. Taip suvokiame arba įprasminame mums patikėtą lyderystę. Kuo ji pasireiškė 2023-iaisiais, kuriais spręsta dėl beveik pusketvirto tūkstančio kasacinių skundų ir kitų procesinių dokumentų priimtinumo, išnagrinėta virš pusseptinto šimto kasacinių ir kitų bylų? Kokie 2023-iųjų bylose spręsti klausimai įgijo išskirtinę svarbą?

Tai nepaprasta trumpai nusakyti, nes svarbių išaiškinimų buvo labai įvairių teisinių santykių srityse, tad čia paminėti įmanoma įsimintiniausias.

Civilinėse bylose (jų išnagrinėjome 331, t. y. 11 proc. daugiau nei 2022 m.) toliau plėtota praktika dėl daiktų kokybės ir pirkėjo pažeistų teisių gynybos būdų, jų eiliškumo, parduoto naudoto daikto kokybės reikalavimų; finansinių paslaugų teisės srityje pasisakyta dėl mokėtojo teisės susigrąžinti lėšas, prarastas atlikus neautorizuotas mokėjimo operacijas, atskleistas atsakingojo skolinimo principas, įskaitant kredito įstaigų pareigas vertinant paskolos gavėjo (vartotojo) kreditingumą ir atsakomybę, pasisakyta dėl galimybės teismui pakeisti užsienio valiuta suteikto kredito sąlygas; išaiškintas valstybės atsakomybės be kaltės už sveikatos priežiūros įstaigoje pacientui padarytą žalą modelio taikymas; viešųjų pirkimų srityje išaiškinta, kokia konkurencija yra sąžininga ir veiksminga; suvienodinta kasacinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, taip pat plėtota praktika dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo viešojo administravimo subjektui galimybės; toliau aiškinami statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinių šalinimo principai.

Baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose (jų išnagrinėjome taip pat virš 300) išskirtini šie išaiškinimai: dėl įtariamojo (kaltinamojo) teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir nekaltumo prezumpcijos principo situacijoje, kai apie prasidėjusį rezonansinį baudžiamąjį procesą viešai pasisakė valstybės pareigūnai tam surengtoje spaudos konferencijoje; dėl įvairių dvigubo baudimo draudimo principo aspektų, vienas iš jų – asmenų tapatumo, šio principo pažeidimo padariniai baudžiamajame ir administracinio nusižengimo procesuose; dėl tinkamo kaltinamojo, nuteistojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisės dalyvauti teismo posėdyje užtikrinimo; dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams požymių – didelės neturtinės žalos, turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo, prekybos poveikiu požymių ir kt. – aspektų; dėl tinkamo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo; dėl išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimo išteisintajam; iškeltas konstitucingumo klausimas dėl išlaidų advokatui atlyginimo iš inicijavusio administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjo, kai kaltintam asmeniui byla nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių.

Galima būtų vardyti dar ne vieną kitą 2023-iaisiais atskleistą kasacinės praktikos aspektą, teismai juos ras mūsų susistemintuose ir nuolat atnaujinamuose kasacinių taisyklių sąvaduose, o kiti taikantieji teisę – viešai prieinamoje LAT duomenų bazėje.

Ar daug klaidų taisėme? Ir taip, ir ne. Ne, nes nepakeistų sprendimų skaičius jau kurį laiką iš esmės nekinta. Taip, nes civilinėse bylose intervencija į sprendimus sudaro virš 60 proc. (nepakeista 37 proc. apeliacinės instancijos teismo sprendimų), baudžiamosiose bylose ši intervencija siekia apie 40 proc. (nepakeista apie 60 proc.). Šiuo atžvilgiu, matyt, galima būtų kalbėti apie sistemos stabilumą. Kartu tai rodo galimai reiklesnį Aukščiausiojo Teismo teisės klausimų vertinimą kasacinių skundų atrankos procese, nes intervencijos procentą reikia vertinti atsižvelgiant į priimtų kasacinių skundų skaičių.

Bylų nagrinėjimas, kita Teismo veikla neatsiejami nuo tinkamo komunikavimo ir bendradarbiavimo.

Spartinome ir plėtėme savo veiklos komunikavimą. Rezultatai iškalbingi: parengti pranešimai spaudai daugiau nei apie pusę priimtų kasacinių sprendimų; pasirengta naujam kasacinių sprendimų kokybės jų aiškumo, suprantamumo atžvilgiu tyrimui, vykdomam Švedijos Aukščiausiojo Teismo pavyzdžiu.

Tęsėme, toliau plėtojome ir gilinome akademinį bei tarptautinį bendradarbiavimą: jau nusistovėjęs bendradarbiavimas, apie kurį išsamią informaciją rasite komunikate, papildytas naujomis veiklomis: prisidėta steigiant Europos teisės instituto Baltijos regioninį padalinį, Baltijos-Šiaurės valstybių aukščiausiųjų teismų asamblėją.

Akivaizdžiai pakito Aukščiausiojo Teismo komunikacija su kitais teismais sprendžiant sisteminius klausimus, diskutuojant apie profesinius dalykus, iškeliant ir sprendžiant aktualijas. Ji įgijo tam tikrą organizuotą, periodinį pobūdį. Mūsų inicijuotas pirmininkų tinklas, susitikimai apygardų ir apylinkių teismuose patvirtino, kad LAT susisteminta kasacinio teismo praktika – teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės teismams – yra labai naudingas kasdienis įrankis, tačiau kai kada vangokai naudojamas dėl informacijos apie jį stokos. Taip pat gavome patvirtinimą, kad Aukščiausiojo Teismo vadovų susitikimai su kitų teismų teisėjais aptarti teismų praktikos yra svarbūs ir naudingi. Siekiame periodines diskusijas teisės klausimais organizuoti ir su Konstituciniu Teismu, Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu, taip pat ir Lietuvos apeliaciniu teismu. Neabejojame, kad visi šie diskusijų formatai praturtins teisinę mintį, prisidės prie Lietuvos visuomenės vystymosi.  

Pradėti nauji darbai, tikimasi, dar labiau paskatins dalytis patirtimi, bendradarbiauti ne tik įvairias teisininkų profesines gildijas, ne tik teismo, visos teismų sistemos darbuotojus, bet ir mokslo bei akademinę bendruomenę. Žadame ir toliau tęsti teisines pažintines, kultūrines programas ir renginius, dėl kurių esame vis dažniau vertinami dar ir kaip patrauklus kultūros centras.

Šių metų Aukščiausiojo Teismo metinį pranešimą skyrėme kasacinių skundų atrankos temai. Kasacinių bylų nagrinėjimas – labai svarbi, bene svarbiausia, tačiau tik dalis mūsų darbo. Ne mažiau svarbi yra kasacinių skundų atranka, atverianti kelią kasacijai, užtikrinanti kasacijos prieinamumą.

Jau įpratome, kad bylos, tiek civilinės, tiek baudžiamosios, tiek administracinės, metai iš metų tampa sudėtingesnės. Visuomenė, gindama pažeistas teises, pakankamai aktyviai siekia patikrinti teismų sprendimus, įsitikinti jų teisėtumu ir teisingumu. Reikia pripažinti, kad Aukščiausiajam Teismui vis dar pateikiama daug kasacinių skundų. Nors praėjusiais metais jų paduota šiek tiek mažiau, t. y. 6 proc. mažiau nei 2022 m., vis dėlto jų skaičius atitinka 2021 m. situaciją. Bent jau šiuo metu negalima daryti vienareikšmės išvados, kad, mažėjant bylų skaičiui, mažėja kasacinių skundų skaičius. Kasacinių skundų priimtinumo rodiklis civilinėse bylose iš esmės išlieka panašus – priimta apie 16 proc., baudžiamosiose bylose priimtinumo procentas sumažėjo nuo 43 iki 34.

Visuomenė neabejotinai norėtų daugiau: daugiau priimtų skundų, platesnės atrankos nutarčių argumentacijos. Visa tai svarstytina, aišku, jei būtų nusiteikta tam tikroms procesinėms organizacinėms korektyvoms, kurios užtikrintų mažų mažiausiai tris dalykus: pirma, kad Aukščiausiasis Teismas nepaskęs bylų rutinoje; antra, bylų terminai nebus nenuspėjami; trečia, nenukentės kasacinių sprendimų kokybė ir teismų praktikos nuoseklumas, neprieštaringumas.

Šiandien nekyla didesnių diskusijų ir iš esmės sutariama dėl pagrindinio kasacinio teismo vaidmens ir funkcijų. Sutinkama, kad šis teismas turi tarnauti įvairiems viešiesiems tikslams, tačiau klausimas, kaip tai daryti, išlieka nebūtinai aiškus. Dėmesys ir akcentas jau kurį laiką perkeltas būtent į klausimą „kaip“. Vienas iš šio „kaip“ aspektų yra kasacinių skundų atranka. Jei Aukščiausiasis Teismas siekia tam tikrų viešųjų tikslų – ginti viešąjį interesą ir dar daugiau, būtina to sąlyga – turėti veiksmingą atrankos mechanizmą, kuris užtikrintų kasacijos prieinamumą. O tai reiškia poreikį turėti ne tik aiškius ar išaiškintus kasacijos pagrindus, bet ir atitinkamą organizacinę struktūrą, priemones ir personalą. Ar apie tai buvo pakankamai pagalvota diegiant kasaciją ir nustatant Aukščiausiojo Teismo misiją ginant viešąjį interesą vienodinti teisės taikymą, nesiimu atsakyti. Aišku viena, šiandien visuomenė nori matyti evoliucionuojančią teismų sistemą, taigi ir vis labiau atliepiantį jos poreikius kasacinį teismą.

Pastarieji dešimtmečiai revoliucinių lietuviškosios kasacijos pasikeitimų neatnešė. Klausimas, ar nesame bent kai kuriems jų pribrendę. Juo labiau kad svertai, kurie dažniausiai vertinami konstruojant atrankos modelį, nėra stabilūs, jie kinta: visuomenės branda, teisinis mentalitetas, istorinė patirtis, viešojo ir privataus intereso laviravimas, suteikiant skirtingą svorį skirtingais laikotarpiais, tinkamo teismo proceso standarto plėtotė. Tad nuolatinis ar periodinis klausimo aktualizavimas yra užprogramuotas ir neatsiejamas nuo giluminių teorinių ir praktinių analizių, diskusijų.

Šiandien reikia atvirai pasakyti, kad kai kurie kasaciniai skundai nepriimami ne dėl to, kad jie nekelia reikšmingo teisės klausimo, bet pirmiausia dėl to, kad jie neatitinka net minimalių reikalavimų. Kasacinis procesas yra ginčas dėl teisės, todėl esminė kokybiško kasacinio proceso prielaida yra solidi teisinė diskusija pirmiausia tarp pačių šalių. Kokybiška teisėkūra, mokslinės diskusijos įvairiais teisės klausimais taip pat ne mažiau reikšminga. Todėl atsakymas „kaip“ yra ne tik Aukščiausiojo Teismo, bet ir suinteresuotų bylos dalyvių, teisinės bendruomenės – advokatų, prokurorų, įstatymų leidėjo, mokslininkų rankose.

Šios dienos diskusija, tikiu, neabejotinai prisidės prie geriausių sprendimų paieškos atsiliepiant į XXI amžiaus aukščiausiųjų teismų iššūkį – kaip išlaikyti veiksmingą darbą, sutelkiant dėmesį į tikrai svarbias bylas, tačiau tuo pat metu neprarandant visuomenės pasitikėjimo teisingumo sistema ir jų pačių viešojo įvaizdžio, kaip skaidraus ir prieinamo teismo.“

Pranešimą taip pat skaitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėjas Jurgis Bartkus po kurio vyko diskusija apie kasacinių skundų atranką. Diskusijos tematika apėmė ne tik kasacinių skundų atrankos modelio status quo, bet ir šio modelio tobulinimo perspektyvas. Aptarus kasacinių skundų atrankos statistiką, diskutuota šiais aspektais: kasacijos pagrindai, jų aiškinimas, poreikis juos plėsti/siaurinti; organizacinės ir teisėkūros priemonės, skirtos tobulinti kasacinių skundų atrankos modelį; rungtyninio proceso elementų įvedimas į atranką (atsiliepimai į kasacinius skundus prieš nusprendžiant dėl skundo priimtinumo); atrankos nutarčių motyvavimo apimtis, gilumas; kt.; kasacinių skundų atrankos lyginamieji aspektai; kt. aktualūs atrankos klausimai.

Diskusijoje dalyvavo: partn. prof. dr. Gintaras Goda, Konstitucinio Teismo pirmininkas; akademikas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius; doc. dr. Remigijus Merkevičius, advokatas; vyresn. lekt. dr. Eglė Zemlytė, advokatė; dr. Laura Augytė – Kamarauskienė, advokatė, Lietuvos advokatūros civilinės ir civilinio proceso teisės komiteto pirmininkė; dr. Linas Belevičius, advokatas, Lietuvos advokatūros baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto pirmininkas.

Pilną renginio įrašą galite stebėti Lietuvos teismų Youtube paskyroje: LAT 2023 m. Kasacinių skundų atranka: iššūkiai ir perspektyvos (youtube.com)

Metinio pranešimo leidinį galite skaityti čia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button