ESTT: privalomas dviejų pirštų atspaudų įtraukimas į asmens tapatybės korteles yra suderinamas su pagrindinėmis teisėmis į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą
Vokietijos pilietis Vokietijos teisme ginčijo Vysbadeno miesto atsisakymą išduoti jam naują asmens tapatybės kortelę be įtrauktų pirštų atspaudų. Vokietijos teismas prašė Teisingumo Teismo patikrinti ES reglamento (ES) 2019/1157 dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo, kuriuo nustatoma pareiga į asmens tapatybės kortelių saugojimo laikmeną įtraukti dviejų pirštų atspaudus, galiojimą.
Atlikęs išsamią analizę Teisingumo Teismas konstatavo (bylos Nr. C-61/22), kad nustatyta pareiga į asmens tapatybės kortelių laikmeną įtraukti dviejų pirštų atspaudus yra tiek teisės į privataus gyvenimo gerbimą, tiek teisės į asmens duomenų apsaugą, atitinkamai garantuojamų Chartijos 7 ir 8 straipsniuose, apribojimas. Vis dėlto šis įtraukimas pateisinamas bendrojo intereso tikslais kovoti su suklastotų tapatybės kortelių gamyba ir tapatybės pasisavinimu, taip pat tikrinimo sistemų sąveikai pasiekti. Jis yra tinkamas ir būtinas šiems tikslams pasiekti ir nėra jiems neproporcingas.
Kadangi dviejų pirštų atspaudų įtraukimas leidžia kovoti su suklastotų tapatybės kortelių gamyba ir neteisėtu tapatybės pasisavinimu, jis gali prisidėti prie atitinkamų asmenų privataus gyvenimo apsaugos ir apskritai kovojant su nusikalstamumu ir terorizmu. Be to, kadangi tokia priemonė leidžia Sąjungos piliečiams patikimai nustatyti jų tapatybę, jiems lengviau įgyvendinti teisę laisvai judėti ir apsigyventi Europos Sąjungoje. Taigi šiuo įtraukimu siekiami tikslai yra ypač svarbūs ne tik Sąjungai ir valstybėms narėms, bet ir Sąjungos piliečiams.
Vien veido atvaizdo įtraukimas būtų mažiau veiksminga tapatybės nustatymo priemonė, nei papildomas dviejų pirštų atspaudų integravimas. Iš tiesų dėl senėjimo, ligos ar estetinės arba atkuriamosios chirurginės intervencijos gali pasikeisti veido anatominės savybės.
Vis dėlto nagrinėjamas reglamentas buvo priimtas remiantis netinkamu teisiniu pagrindu, vadinasi, ir pagal netinkamą teisėkūros procedūrą, t. y. pagal įprastą teisėkūros procedūrą vietoj specialios, pagal kurią reikalaujama, kad Taryba spręstų vienbalsiai. Taigi Teisingumo Teismas pripažino reglamentą negaliojančiu.
Reglamento pripažinimas negaliojančiu nedelsiant galėtų sukelti didelių neigiamų padarinių dideliam skaičiui Sąjungos piliečių ir ypač jų saugumui laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Dėl šios priežasties Teisingumo Teismas paliko galioti reglamento pasekmes tol, kol per protingą terminą, vėliausiai iki 2026 m. gruodžio 31 d., įsigalios naujas reglamentas, pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu.
ES Teisingumo Teismo informacija