LAT išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiama dėl poreikio nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka ir apklausti ekspertą

loje ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti sudarytą oficialųjį testamentą negaliojančiu dėl to, kad, ieškovo manymu, testatorius, sudarydamas testamentą, buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, taip pat dėl to, kad testamentą testatorius sudarė dėl apgaulės ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ir jį pasirašė ne pats testatorius.

Byloje pirmosios instancijos teismas paskyrė kompleksinę ekspertizę, šią atlikus buvo pateiktos ekspertų išvados, jog nėra nustatyta objektyvių duomenų, leidžiančių testatoriui testamento sudarymo metu nustatyti psichikos sutrikimų; pagal savo psichikos būklę testatorius, sudarydamas testamentą, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, taip pat nusprendė nesant pagrindo padaryti išvadą, jog testatorius ginčo testamentą sudarė dėl apgaulės ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Jeigu atsakovai testatoriaus valią buvo paveikę savo įtikinėjimais ar prašymais, tai tokios aplinkybės pagal teismų praktiką nėra reikšmingos. Remdamasis atliktos ekspertizės duomenimis, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad byloje nebekilo ginčo ir dėl parašo testamente tikrumo (autentiškumo). Dėl visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį atmesti.

Apeliacinės instancijos teisme, pagal ieškovo prašymą paskyrus pakartotinę pomirtinę kompleksinę teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizę, buvo gautos analogiškos pirmiau atliktai ekspertizei išvados, tačiau ieškovas prašė apeliacinės instancijos teismo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kad jis galėtų pateikti klausimus ekspertizę atlikusiems ekspertams. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, paskyrė jos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka ir išaiškino šalims teisę iki teismo posėdžio dienos pateikti apeliacinės instancijos teismui raštu savo poziciją dėl pakartotinės ekspertizės akto. Ieškovui pateikus nuomonę dėl ekspertizės akto, apeliacinės instancijos teismas nusprendė pateiktą nuomonę priimti ir vertinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pakartotinės ekspertizės akto trūkumų, nurodė, kad šis aktas yra daug išsamesnis ir detalesnis už pirmosios instancijos teisme gautą ekspertizės aktą. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinės ekspertizės aktą vertino kaip patikimesnį, pagrindinį įrodymą byloje ir konstatavo, kad ieškovo pateikta nuomonė dėl šio akto vertinimo nesudaro pagrindo juo nesivadovauti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į dviejų atliktų ekspertizių aktų išvadų vienodumą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. vasario 8 d. nutartyje (Nr. e3K-3-2-701/2024 (N)) pažymėjo, kad pakartotinę teismo ekspertizę atlikusio teismo eksperto apklausa žodiniame teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti laikoma absoliučia šalių teise ar teismo pareiga, apeliacinės instancijos teismas turi nuspręsti, ar konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas teismui pripažinti, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Tai nuspręsdamas, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į bylos esmę ir aplinkybes, eksperto išvados įtaką ginčo išsprendimui iš esmės, poreikį aiškintis ekspertinio tyrimo eigą ir jo metu nagrinėtus specialių žinių reikalaujančius klausimus, šalių galimybę pateikti teismui visus savo argumentus, šių įvertinimo galimybę bylą teisme nagrinėjant rašytinio proceso tvarka ir neatliekant išvadą pateikusio eksperto apklausos, kt.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui kaip nepagrįstą įvertinus ieškovo prašymą skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir žodiniame teismo posėdyje apklausti ekspertizę atlikusius ekspertus, vis dėlto vėliau pateikta ieškovo nuomonė dėl ekspertizės akto ir joje išdėstyti klausimai ekspertams apeliacinės instancijos teismo buvo priimta ir vertinama. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad nurodytoje nuomonėje išdėstyti klausimai yra nereikšmingi nagrinėjamoje byloje ar negalėjo būti užduoti ekspertams, taip pat nekonstatavo galimybės juos tinkamai išnagrinėti remiantis byloje jau surinkta medžiaga egzistavimo ar kokio nors tų klausimų ydingumo. Nors ir pažymėjęs, kad nurodyta ieškovo nuomonė vertinama, apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nepateikė jokio konkretaus vertinimo dėl nuomonėje išdėstytų klausimų, atsakymų į juos bei jų reikšmės teismo atliekamam faktų nustatymui ir ginčo išsprendimui. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas rėmėsi pakartotinės ekspertizės akte nurodytais atitinkamais duomenimis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovo nuomonėje išdėstyti klausimai, kuriuos ieškovas siekė užduoti ekspertams, yra susiję su testatoriaus sveikatos būklės, atitinkamų aplinkybių ir medicininių įrašų vertinimu ir yra reikšmingi nagrinėjamoje byloje teismo atliekamam faktų nustatymui bei galėjo būti reikšmingi ginčo išsprendimui iš esmės. Jiems išsiaiškinti ir atsakymams į juos gauti apeliacinės instancijos teisme buvo būtina apklausti ekspertizę atlikusius ekspertus, juolab kad apeliacinės instancijos teismas pakartotinės ekspertizės aktą vertino kaip esminę reikšmę turintį įrodymą nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai byloje neskyrė žodinio bylos nagrinėjimo ir nesudarė ieškovui galimybės žodžiu apklausti pakartotinę ekspertizę atlikusių ekspertų, atitinkamai pateikti savų argumentų dėl byloje gauto naujo įrodymo. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija