Finansų įstaigų finansavimo instrumentas – subordinuotos paskolos

Subordinuotos paskolos kaip finansinis instrumentas gana dažnos finansų įstaigose, jos skirtos tinkamiems kapitalo rodikliams užtikrinti. Tai gali būti patraukli alternatyva investicijoms verslui bei santykinai nebrangus kapitalas pačioms finansų įstaigoms. Tačiau prieš atliekant tokias investicijas būtina nepamiršti taikomų teisinių reikalavimų ir ribojimų.

Finansų rinkose populiarėja subordinuotos paskolos, kaip būdas finansų rinkos dalyviams formuoti 2 lygio kapitalą.

Lietuvoje bei visoje Europos Sąjungoje (ES) veikiančių kredito įstaigų ir investicinių įmonių (taip pat kai kurių kitų finansų įstaigų) (finansų įstaigos) kapitalui taikomi reikalavimai nustatyti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 (Reglamentas), kuris užtikrina vienodą tarptautinių standartų „Bazelis III“ taikymą visoje ES.

Iš esmės, finansų įstaigų nuosavą kapitalą sudaro 1 lygio bei 2 lygio kapitalas. 1 lygio kapitalą sudaro iki galo apmokėtas kapitalas, akcijų priedai, priemonės, kurių niekaip nefinansuoja pačios finansų įstaigos iš nuosavų lėšų, bei toks kapitalas nėra grąžintinas. Kita vertus, 2 lygio kapitalą gali sudaryti daug platesnis spektras instrumentų, tačiau toks kapitalas finansų įstaigose negali sudaryti daugiau kaip trečdalio 1 lygio kapitalo, kad vis dar būtų laikomas nuosavu finansų įstaigos kapitalu.

2 lygio finansų įstaigų kapitalą gali sudaryti tokie instrumentai, kurie atitinka griežtus Reglamente nustatytus kriterijus, viena iš tokių priemonių yra subordinuota skola, kuri gali būti suteikiama finansų įstaigoms kaip paskola.

Šiame straipsnyje būtent detaliau ir panagrinėsime subordinuotos paskolos suteikimo galimybes finansų įstaigoms bei su tokiomis paskolomis susijusias teisines rizikas.

Subordinuotos paskolos finansų įstaigoms

Subordinuotos paskolos nuo įprastų paskolų skiriasi tuo, kad jos gali būti prilyginamos 2 lygio finansų įstaigos kapitalui. Reglamente nustatyta, jog tam, kad suteiktos subordinuotos paskolos finansų įstaigose būtų laikomos 2 lygio kapitalu, sutartys privalo atitikti Reglamente nustatytus kriterijus ir reikalavimus. Šie kriterijai lemia, kad sudarant subordinuotų paskolų sutartis yra draudžiama numatyti bet kokias nuostatas, kurios galėtų sąlygoti išankstinį tokios paskolos grąžinimą bei suteiktų pirmumą prieš kitus finansų įstaigos kreditorių reikalavimus.

Pirmiausia, kaip ir minėta, tokia paskola privalo būti subordinuota visų kitų finansų įstaigos kreditorių, išskyrus finansų įstaigos akcininkus, atžvilgiu. Finansų įstaigos bankroto atveju paskolą pagal subordinuotos paskolos sutartį išdavusio kreditoriaus reikalavimas iš esmės būtų vykdomas vienas paskutiniųjų – prieš pradedant vykdyti bankrutuojančios finansų įstaigos akcininkų reikalavimus. Tai reiškia, kad pirmiausia būtų vykdomi savo prievoles užsitikrinusių kitų kreditorių reikalavimai, indėlininkų, darbuotojų reikalavimai. Dėl šios priežasties kreditoriai turėtų įsivertinti riziką, kad ištikus bankrotui yra didelė tikimybė neatgauti paskolos, kadangi finansų įstaigos turto gali ir nepakakti. Reglamentas draudžia tokioms paskoloms taikyti kokias nors užtikrinimo priemones.

Be kita ko, subordinuotos paskolos sutartyse negali būti nustatomi išankstinio grąžinimo atvejai bei tokios paskolos privalo turėti ne trumpesnį kaip 5 metų grąžinimo terminą. Išankstinis grąžinimas galėtų būti vykdomas išskirtinai tik tais atvejais, kai yra gaunamas priežiūros institucijos sutikimas. Finansų įstaigai norint gauti sutikimą tektų įrodyti, kad jai pakaks nuosavo kapitalo įvykdžius savo prievoles, kylančias iš subordinuotos paskolos sutarties.

Subordinuotos paskolos sutartyse taip pat negali būti jokių sąlygų, kurios netiesiogiai skatintų išankstinį grąžinimą. Įprastai paskolos sutartyse kreditoriai tam tikrais atvejais gali reikalauti išankstinio paskolos grąžinimo, pavyzdžiui, kai kredito gavėjas pažeidžia sutartį ar įvyksta tam tikri įvykiai, kurie galėtų reikšmingai pabloginti kredito gavėjo gebėjimą grąžinti kreditą. Subordinuotos paskolos atveju tokios galimybės praktiškai negali būti, kadangi taip galėtų būti įgyjamas prioritetas prieš kitus kreditorius. Be to, kadangi pagal tokias sutartis suteikta paskola yra priskiriama finansų įstaigos kapitalui, tokio draudimo nebuvimas galėtų turėti rimtų pasekmių kapitalo pakankamumo rodiklių atitikčiai. Tokiose sutartyse taip pat rekomenduojama ir aiškiai nusistatyti draudimą sutarties šalims atlikti tarpusavio prievolių įskaitymą pagal tokias sutartis, kadangi tokiu atveju vėlgi būtų suteikiamas prioritetas kitų kreditorių atžvilgiu. Visus aptartus kriterijus bei kitus, numatytus Reglamente, būtina aptarti tarp kreditoriaus ir finansų įstaigos sudarytoje subordinuotos paskolos sutartyje, kadangi priešingu atveju kyla rizika, kad suteiktas kreditas nebus laikomas kaip 2 lygio kapitalas, ir atsiranda rizika pažeisti nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklius finansų įstaigoms.

Galimybės verslui ir finansų įstaigoms

Nors Reglamente nustatyti kriterijai griežti, tačiau tam tikras lankstumas, kuriuo sutarties šalys gali pasinaudoti, egzistuoja. Pavyzdžiui, Reglamentas nedraudžia finansų įstaigoms įsipareigoti šiomis sutartimis gaunamas paskolos lėšas panaudoti konkretiems tikslams, pvz., atsinaujinančių energijos išteklių projektams finansuoti. Bet kuriuo atveju tokie įsipareigojimai turi atitikti pirmiau aptartus kriterijus ir neskatinti išankstinio kredito grąžinimo.

Subordinuotos paskolos finansų įstaigoms gali būti patraukli alternatyva gauti kapitalo, o verslas dažnu atveju į tokias paskolas taip pat žiūri kaip į saugią investiciją, kadangi kredito gavėjas yra valstybės institucijų prižiūrimas subjektas, kuris privalo laikytis griežtų kapitalo pakankamumo reikalavimų, o tai reikšmingai sumažina nemokumo riziką.

Tekstą advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris, advokatas Marius Embrektas ir teisininkas Tautvydas Užkuras