E. Markevičius. LAT išaiškinimai ginčuose dėl viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo: indeksuoti ar ne?

2023 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo net dvi bylas, kuriose vyko ginčai dėl iš esmės analogiškų konfliktų, kilusių vykdant viešojo pirkimo – pardavimo sutartis.

Bylose buvo nagrinėjami keli teisiniai klausimai, kurie reikšmingi visiems viešųjų pirkimų rinkoje veikiantiems subjektams:

1. ar viešojo pirkimo sutartis gali būti keičiama pagal indekso sub-sukategoriją, kuri nebuvo tiksliai nurodyta sutartyje ir yra palankesnė tiekėjui;
2. ar viešojo pirkimo sutarčių kainos privalo būti perskaičiuojamos dėl karo Ukrainoje sukelto prekių ir darbų kainų padidėjimo, tokio sutarties kainos indeksavimo pagrindo nesant įtvirtinto.

Ginčų esmė

Ieškovas AB „Panevėžio statybos trestas“ su atsakovu VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universitetu 2020 m. sudarė dvi savarankiškas rangos sutartis dėl naujų pastatų statybos. Sutarčių vykdymas buvo atliekamas tiek Covid pandemijos laikotarpiu, tiek prasidėjus karui Ukrainoje.

Sutartys buvo vykdomos lygiagrečiai, todėl jų vykdymo metu kilę klausimai iš esmės sutapo. 2021 metų pradžioje šalys pradėjo derybas dėl sutarties kainos indeksavimo. Sutartyse buvo nustatytas „Statybos sąnaudų elementų kainų indeksas“ (indeksas), kurio pokytis turėjo būti pagrindas perskaičiuoti neatliktų darbų kainą. Tačiau rangovas nustatė, kad indeksas turi skirtingas sub-kategorijas. Todėl reikalavo taikyti jam palankiausią indekso sub-kategoriją „Negyvenamieji pastatai“. Tuo tarpu perkančioji organizacija su tokia pozicija nesutiko ir reikalavo taikyti bendrinę indekso sub-kategoriją „Visi statiniai“. Skirtumas tarp šių sub-kategorijų taikymo buvo reikšmingas, kadangi vienos sutarties kainos pokytis skyrėsi ~300 000 Eur be PVM.

Galiausiai šalys sudarė susitarimą dėl kainos perskaičiavimo, kad sutartį indeksuos remdamiesi indekso sub-kategorijos „Visi statiniai“ pokyčiu.

Vėliau rangovas papildomai kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas sutarties kainą padidinti dėl karo Ukrainoje. Pasak rangovo, karas pakeitė situaciją statybų rinkoje ir ekonominę pusiausvyrą tarp sutarties šalių rangovo nenaudai. Perkančioji organizacija su tokiu reikalavimu nesutiko

Rangovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas padidinti kainą abejais pagrindais – tiek dėl jam palankesnio indekso sub-kategorijos taikymo, tiek dėl karo Ukrainoje neigiamų padarinių.

Teismo išaiškinimai

Autoriaus vertinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose suformavo šias pagrindines taisykles, itin aktualias visiems viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo ginčams.

Pirma, susitarimo dėl sutarties kainos perskaičiavimo (kuriame naudojamas konkretus indeksas) sudarymas patvirtina aiškią ir suderintą šalių valią. Todėl rangovas su perkančiąja organizacija sudaręs tokį susitarimą, neturi pagrindo kreiptis į teismą ir reikalauti taikyti kitą, jam labiau palankų indeksą ar jo sub-kategoriją.

Antra, viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo ginčai priskirtini dispozityviųjų bylų kategorijai, todėl teismas tokio pobūdžio klausimais nėra įpareigotas būti aktyvus įrodinėjimo procese.

Teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus.

Kadangi rangovas ieškinio faktinį pagrindą suformulavo aiškiai ir siekė sutarčių keitimo (kainos padidinimo) dėl atsiradusių nenumatytų aplinkybių (Rusijos Federacijos pradėto karo prieš Ukrainos Respubliką), galimai lėmusių ekonominės Rangos sutarties šalių pusiausvyros pasikeitimą, apeliacinės instancijos teismas privalėjo išnagrinėti šalių ginčą apeliacinio skundo ribose (t. y. kvalifikuoti ginčo teisinius santykius), o ne grąžinti bylą į pirmosios instancijos teismą.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo grąžinti bylos į pirmąją instanciją su siūlymu tikslinti ieškinio dalyką, o privalėjo pats išnagrinėti šalių ginčą ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Pagrindinės pamokos

Visi viešųjų pirkimų rinkos profesionalai itin laukė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijų klausimu dėl karo Ukrainoje įtakos viešųjų pirkimo – pardavimo sutarčių vykdymui. Deja, šis aspektas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo liko iš esmės nenagrinėtas, nes jo esmę įpareigotas išnagrinėti Lietuvos apeliacinis teismas. Tačiau kelios pamokos turi būti išmoktos ir iš šių nutarčių.

Pirma, nenuoseklumas gali brangiai kainuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai siunčia aiškų signalą tiekėjams, kad vykdant viešojo pirkimo sutartis, būtina elgtis nuosekliai ir neklaidinti perkančiosios organizacijos. Nagrinėtos bylos kontekste – rangovas pasirašė susitarimą dėl sutarties kainos perskaičiavimo, o po savaitės nepagrįstai pareiškė ieškinį dėl sutarties nuostatų, reguliuojančių kainą, pakeitimo.

Taigi tiekėjas elgėsi akivaizdžiai nenuosekliai. Tuo tarpu kasacinis teismas yra aiškiai pasisakęs, kad tiekėjui nesielgiant nuosekliai, perkančioji organizacija negali nuspręsti, ar atsisakyti savo reikalavimų ir nepatirti papildomų išlaidų, ar sudaryti sutarties pakeitimą ir patirti papildomas išlaidas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. e3K-3-118-378/2023).

Todėl autoriaus vertinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojama praktika siekia užkirsti kelią chaosui viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo teisiniuose santykiuose. Teismas patvirtino ankstesnes savo pozicijas, kad viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių vykdymo metu kilus ginčams, tiekėjai turi ginti savo teises teismuose, o ne toliau vykdyti sutartį jiems nepriimtinomis sąlygomis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. e3K-3-118-378/2023).

Antra, teisme keliami reikalavimai (t. y. ieškinio dalykas) privalo būti suformuoti preciziškai tiksliai.

Bylose dėl ginčų, kilusių vykdant viešųjų pirkimų – pardavimų sutartis, teismai nėra įpareigoti ir įgalinti veikti aktyviai gindami viešąjį interesą. Teismai, nustatę ieškinio ar apeliacinio skundo reikalavimų (dalyko) neatitiktį ieškovo keliamiems argumentams, turi bylą nagrinėti pareikšto ieškinio ar apeliacinio skundo ribose, o ne grąžinti bylą žemesnės instancijos teismui su nurodymu pasiūlyti ieškovui tikslinti savo ieškinio reikalavimus.

Komentare analizuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-12-19 nutartys civilinėse bylose Nr.: e3K-3-325-916/2023; e3K-3-349-469/2023.

Dr. Edgaras Markevičius, teisės firmos „Sorainen“ ekspertas, viešųjų pirkimų praktikos grupės vadovas