LAT: teisinis reglamentavimas orientuoja tėvus dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo spręsti prieš pakeičiant vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) lapkričio 27 d. išnagrinėjo civilinę bylą (Nr. e3K-3-304-378/2023), kurioje buvo sprendžiami klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, kai vaikas yra išvežtas nuolat gyventi į užsienio valstybę negavus tėvo sutikimo ir teismo leidimo.

Vaiko motina (ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja, pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir leisti išsivežti dukterį nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę be dukters tėvo (atsakovo) sutikimo. Tėvas byloje pareiškė reikalavimą, prašydamas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė jau buvo išvykusi su nepilnamete dukterimi iš Lietuvos nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę, o atsakovas kreipėsi dėl pagrobto vaiko grąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri buvo nustatyta Lietuvoje.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai laikėsi pozicijos, kad teismas negali duoti leidimo neteisėtai išvežtam vaikui gyventi kitoje šalyje, tačiau kartu nusprendė, jog vaikas turi gyventi motinos, su kuria nustatyta jo gyvenamoji vieta, valstybėje. Dėl to formuluodami sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismai nurodė, kad vaiko gyvenamąją vietą nustato su motina jos dabartinėje gyvenamojoje vietoje, taip atitinkamai iš dalies tenkino prašymą dėl nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo ir leido ieškovei išvežti iš dukterį iš Lietuvos.  

Pateiktame kasaciniame skunde atsakovas vienu iš argumentų nurodė tai, kad teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ignoravo faktą, jog vaikas jau buvo išvežtas nuolat gyventi į užsienio valstybę be tėvo sutikimo, ir, leisdami nepilnametei dukteriai išvykti su motina iš Lietuvos, pažeidė CK 3.174 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Išnagrinėjęs bylą kasacinis teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas orientuoja tėvus dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo spręsti prieš pakeičiant vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą ir toks pakeitimas galimas tik esant rašytiniam kito tėvo sutikimui.

Įstatyme nustatomu teismo leidimu (nesant antrojo iš tėvų sutikimo) siekiama užtikrinti, kad dėl išvykimo pirmiausia būtų užtikrinti vaiko interesai, išnagrinėjus ir įvertinus esmines su išvykimu susijusias aplinkybes, taip panaikinant galimybę ir antrajam tėvui piktnaudžiauti neduodant sutikimo dėl išvykimo, nesant objektyvaus ir pagrįsto pagrindo, siekiant piktnaudžiauti teisės aktų suteiktomis teisėmis.

Nagrinėjamu atveju vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas teisme kilo jau po to, kai buvo užvesta ir pradėta nagrinėti byla dėl vaiko grobimo pagal Hagos konvenciją. Tai reiškia, kad CK 3.174 straipsnio 3 dalies nuostata jau buvo pažeista ir buvo prasidėjęs procesas pagal Hagos konvencijos nuostatas, kurio metu turi būti nuspręsta, kur yra vaiko socialinių interesų vieta, su kuria šalimi ji susijusi, t. y. ar vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta susijusi su Lietuva. Dėl to neišsprendus vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo tėvų sutarimu klausimo iki jo išvežimo, neteisėtai jį išvežus ir prasidėjus procesui dėl jo grąžinimo, teismas nebegali spręsti klausimo dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl šis reikalavimas paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami, su kuriuo iš tėvų turi gyventi vaikas, leisdami vaikui su ieškove gyventi kitoje šalyje, realiai sprendė ir vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, t. y. kur yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Kasacinis teismas paliko nenagrinėtą ieškinio reikalavimą dėl leidimo pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir leisti motinai vaiką išvežti iš Lietuvos, taip pat patikslino sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, pašalindamas konkrečios valstybės nurodymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija