EŽTT didžiojo kolegija viešame posėdyje nagrinėja bylą prieš 32 valstybes dėl klimato kaitos
2023 m. rugsėjo 27 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija viešame posėdyje nagrinėjo bylą Duarte Agostinho ir kiti prieš Portugaliją ir 31 kitą valstybę, tarp jų ir Lietuvą (peticijos Nr. 39371/20), kurioje pareiškėjai skundžiasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnio (teisė į gyvybę), 3 straipsnio (kankinimų draudimas), 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 14 straipsnio (diskriminacijos draudimas) kartu su 2, 3 ir 8 straipsniu bei pirmojo protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) pažeidimais dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias išskiria 33 valstybės (įskaitant Lietuvą) ir tokiu būdu galimai prisideda prie klimato atšilimo, galinčio paveikti pareiškėjų gyvenimo sąlygas ir sveikatos būklę.
Šioje byloje pareiškėjai yra 11–24 metų Portugalijos piliečiai. Jie teigia, kad nuo 2017 m. Portugalijoje kasmet vykę miškų gaisrai yra tiesioginis visuotinio atšilimo padarinys. Jie teigia, kad dėl šių gaisrų kyla pavojus jų sveikatai, ir teigia, kad jau patyrė alerginių susirgimų, miego įpročių, kvėpavimo sutrikimų, kuriuos dar labiau apsunkina karštas oras. Taip pat yra pabrėžiama, kad klimato kaita žiemą sukelia labai stiprias audras, o tai gali padaryti žalą netoli jūros esantiems jų namams. Pareiškėjai taip pat tvirtina, kad jie susiduria su nerimu, kurį sukelia šios stichinės nelaimės ir galimybė visą gyvenimą praleisti vis šiltesnėje aplinkoje, o tai daro poveikį jiems ir jų būsimoms šeimoms.
Pareiškėjai iš esmės savo skundus grindžia tuo, kad valstybės atsakovės tinkamai nesilaiko savo tarptautinių įsipareigojimų dėl kovos su klimato atšilimu, pagal kuriuos valstybės privalo imtis priemonių, kad tinkamai sureguliuotų savo indėlį į klimato kaitą. Pareiškėjai taip pat teigia, kad tinkamų priemonių pasauliniu mastu išmetamų teršalų kiekiui apriboti nebuvimas yra valstybių įsipareigojimų pažeidimas.
Pareiškėjai savo skunduose nurodo, kad visuotinis atšilimas daro ypač didelį poveikį jų kartai ir kad, atsižvelgiant į jų amžių, jų teisių apribojimas yra didesnis nei vyresniųjų kartų atveju. Pareiškėjai teigia, kad jų skundai dėl Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pažeidimų turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Pareiškėjai taip pat remiasi teisingumo tarp kartų principu, nurodytu keliuose tarptautiniuose dokumentuose, įskaitant 1992 m. Rio de Žaneiro deklaraciją dėl aplinkos ir vystymosi, Paryžiaus susitarimo preambulę ir 1992 m. Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją.
Pareiškėjai peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 7 d., jai buvo nuspręsta suteikti pirmenybę ir Vyriausybėms atsakovėms ji buvo komunikuota jau 2020 m. lapkričio 13 d. Bylą nagrinėjusi kolegija nusprendė perleisti jurisdikciją EŽTT Didžiajai kolegijai, kuri šios bylos nagrinėjimą tęs uždaruose pasitarimuose ir galiausiai priims sprendimą.
EŽTT 17 teisėjų Didžioji kolegija nagrinėja bylas, kuriose keliami sudėtingi Konvencijos ar jos protokolų aiškinimo ar taikymo klausimai arba rimta visuotinės svarbos problema. Didžiosios kolegijos sprendimai yra galutiniai.
Vyriausybės atstovo EŽTT informacija
