Teismai

Teisinės valstybės principas Rumunijoje: teisėjų paaukštinimo procedūros sąveika su Europos Sąjungos teise

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2023 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą byloje C-216/21 dėl Rumunijos Ploješčio apeliacinio teismo(Curtea de Apel Ploieşti) pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą.

Ploješčio apeliaciniame teisme buvo nagrinėjamas asociacijos „Rumunijos teisėjų forumas“ (Asociaţia „Forumul Judecătorilor din România“) ir individualaus asmens ginčas su Rumunijos Aukščiausiąja magistratų taryba (Consiliul Superior al Magistraturii) (AMT) dėl šios institucijos Teisėjų skyriaus 2019 m. priimto sprendimo, kuriuo patvirtintas Teisėjų paaukštinimo konkursų organizavimo ir vykdymo reglamentas (Reglamentas), teisėtumo. Šiame Reglamente yra reglamentuojami du teisėjų paaukštinimo etapai: pirma, paaukštinimas „paliekant eiti tas pačias pareigas“, t. y. suteikiant aukštesnę profesinę kategoriją; antra, „faktinis“ paaukštinimas, per kurį asmenys, jau paaukštinti „paliekant eiti tas pačias pareigas“ ir dėl to turintys reikalaujamą profesinę kategoriją, gali būti faktiškai paskirti į aukštesnės instancijos teismą. Konkurse dėl faktinio paaukštinimo, kai paaukštinama skiriant į apeliacinio teismo teisėjus, gali dalyvauti teisėjai, kurie per paskutinį vertinimą buvo įvertinti „labai gerai“, per pastaruosius trejus metus jiems nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, per paaukštinimo „paliekant eiti tas pačias pareigas“ procedūrą jie įgijo profesinę kategoriją, būtiną siekiant eiti prašomas paaukštinti pareigas teisme, ir faktiškai bent dvejus metus ėjo pareigas žemesnės instancijos teisme. Per paaukštinimo „paliekant eiti tas pačias pareigas“ procedūrą vykdomas konkursas, grindžiamas teorinio ir praktinio pobūdžio egzaminu raštu, o „faktinio“ paaukštinimo procedūra grindžiama egzaminu, per kurį vertinamas kandidatų darbas ir elgesys per pastaruosius trejus tarnybos metus.

Kandidatų darbo vertinimas yra grindžiamas gebėjimu analizuoti ir apibendrinti, saviraiškos nuoseklumu, argumentavimo aiškumu ir logika, argumentuota šalių pozicijų analize, aukštesnės instancijos teismų jurisprudencijospaisymu. Atliekant šį vertinimą yra analizuojami dešimt sprendimų, atrinktų atsitiktine tvarka naudojant kompiuterinę programą pagal vienodus kriterijus. Atsižvelgiama ne tik į taip atrinktus sprendimus, bet ir į aukštesnės instancijos teismo skyriaus, kurio specializacija tokia, kaip žemesnės instancijos teisme posėdžiaujančio kandidato, pagrįstą nuomonę. Kandidatų darbo vertinimas taip pat yra grindžiamas gebėjimu priimti sprendimą per protingą terminą. Šis vertinimas atliekamas remiantis įvairiais statistiniais duomenimis ir kitais teismo, kuriame posėdžiauja kandidatas, pateiktais dokumentais, susijusiais su kandidato darbu ir teismo, kurio skyriui priklausė teisėjas, veikla. Kandidatų elgesio vertinimas yra grindžiamas dviem kriterijais  iš esmės susijusiais su tuo, kaip vykdydami pareigas kandidatai elgiasi tiek su savo kolegomis, tiek su šalimis, ir jų gebėjimu užtikrinti sklandžią teismo posėdžių eigą. Kandidatų vertinimą atlieka vertinimo komisija, kurios narius skiria AMT Teisėjų skyrius. Būtent antrasis paaukštinimo etapas yra susijęs su šios vertinimo komisijos dalyvavimu. Ši komisija kiekviename apeliaciniame teisme sudaroma iš to teismo pirmininko ir keturių jo narių, kurių specializacija turi atitikti laisvoms vietoms užimti reikalingą specializaciją. Šiuos keturis narius AMT Teisėjų skyrius atrenka apeliacinio teismo kolegijos (kurios narys yra ir to teismo pirmininkas) siūlymu. Kitaip tariant, kandidatų vertinimą atlieka komisija, kurią sudaro už teisminę peržiūrą atsakingo teismo pirmininkas ir šio teismo teisėjai.  

Pareiškėjai Ploješčio apeliaciniame teisme ginčija AMT Teisėjų skyriaus sprendimu patvirtintą Reglamentą tiek, kiek jame nustatytu reguliavimu buvo pakeista teisėjų faktinio paaukštinimo į apygardos ir apeliacinius teismus procedūra, vietoj buvusių egzaminų raštu numatant kandidatų darbo ir elgesio per pastaruosius trejus veiklos metus vertinimą. Pareiškėjų vertinimu: pirma, nauja procedūra nukrypstama nuo paaukštinimo pagal nuopelnus principo, nes ji paremta diskreciniu ir subjektyviu vertinimu; antra, suteikus daugiau įgaliojimų apeliacinių teismų pirmininkams, šia nauja procedūra skatinama hierarchiškai paklusti aukštesnės instancijos teismų nariams, turintiems įvertinti paaukštinimo siekiančių teisėjų kandidatų darbą; trečia, toks teisėjų paaukštinimo procedūros pakeitimas gali pakenkti jų nepriklausomumui.

Ploješčio apeliaciniam teismui kyla abejonės dėl šios teisėjų paaukštinimo sistemos suderinamumo su teisėjų nepriklausomumo principu.

ESTT jau suformuluotos doktrinos dėl teisėjų skyrimo procedūros pagrindu šioje byloje konstatuoja, kad teisėjų nepriklausomumas turi būti užtikrintas ir išsaugotas ne tik juos skiriant, bet ir per visą jų karjerą, įskaitant ir paaukštinimo procedūras, nes teisėjų paaukštinimo procedūros yra teisėjų statusui taikomų taisyklių dalis. Taigi yra būtina, kad sprendimų dėl teisėjų paaukštinimo priėmimo materialinės sąlygos ir procedūrinės taisyklės būtų tokios, kad teisės subjektams po jų paaukštinimo nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl šių teisėjų neutralumo, kai susikerta interesai.

Rumunijoje teisėjų paaukštinimo procedūroje dalyvauja minėta vertinimo komisija, kuri kiekviename apeliaciniame teisme sudaroma iš to teismo pirmininko ir keturių jo teisėjų, kurių specializacija turi atitikti laisvoms vietoms užimti reikalingą specializaciją, kai šiame teisme yra atliekama ir teisėjų priimtų sprendimų teisminė kontrolė. Nors tokios vertinimo komisijos dalyvavimas faktinio paaukštinimo procedūroje iš esmės gali prisidėti prie šios procedūros objektyvumo, tačiau taip pat reikia, kad ši komisija pati turėtų nepriklausomumo garantijas. Todėl visų pirma turi būti išnagrinėtos jos narių skyrimo sąlygos ir tai, kaip konkrečiai ji atlieka savo funkcijas.

Šiuo atveju vertinimo komisiją sudaro tik teisėjai, skiriami kompetentingo apeliacinio teismo kolegijos, kuri pati yra sudaryta iš teisėjų, siūlymu. O tai, kad tam tikri teisėjai vykdo savo kolegų profesinės veiklos kontrolę, ESTT požiūriu, savaime nereiškia, kad gali kilti problemų dėl teisėjų nepriklausomumo. Kadangi patiems vertinimo komisijos nariams, kaip teisėjams, turi būti suteiktos nepriklausomumo garantijos, jie iš esmės atitinka institucinį nepriklausomumo reikalavimą ir, atsižvelgiant į jų funkcijas, atrodo, gali įvertinti savo kolegų profesinius nuopelnus. Nors, pasak Ploješčio apeliacinio teismo, antrojo etapo reforma gali lemti galių sutelkimą tam tikrų vertinimo komisijos narių, ir ypač jos pirmininko, rankose, ji, ESTT vertinimu, vis dėlto negali būti laikoma nesuderinama su Europos Sąjungos teise. Ploješčio apeliacinio teismas turi patikrinti, ar toks įgaliojimų sutelkimas, atskirai ar kartu su kitais veiksniais, praktiškai gali pakreipti atitinkamų teisėjų sprendimus tam tikra linkme, dėl ko šie teisėjai nebūtų nepriklausomi arba būtų sudaryta jų šališkumo regimybė, o tai galėtų pakirsti teisės subjektų pasitikėjimą teismais, kuris būtinas demokratinėje visuomenėje ir teisinėje valstybėje. Vis dėlto ESTT turimoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad vien dėl tokio galimo įgaliojimų sutelkimo praktiškai būtų galima pakreipti sprendimus tam tikra linkme, ar kitų duomenų, kurie kartu su šiuo įgaliojimų sutelkimu galėtų sukelti teisės subjektams abejonių dėl teisėjų, kurių pareigos paaukštintos, nepriklausomumo.

ESTT atliktas vertinimas neleidžia pritarti pareiškėjų Ploješčio apeliaciniame teisme argumentui, kad nauja procedūra nukrypstama nuo paaukštinimo pagal nuopelnus principo, nes ji paremta diskreciniu ir subjektyviu vertinimu. ESTT turimų duomenų pagrindu konstatuoja, kad kandidatų vertinimas yra grindžiamas kriterijais, dėl kurių atliekami objektyvūs vertinimai remiantis patikrinamais duomenimis. ESTT vertinimu, duomenys, į kuriuos atsižvelgiama atliekant šiuos vertinimus, yra pakankamai įvairūs ir patikrinami, o tai mažina riziką, kad faktinio paaukštinimo procedūra bus diskrecinio pobūdžio. To negali paneigti, kad vertinimo komisija gali atsižvelgti į skyriaus, kuriame atitinkamas kandidatas posėdžiauja vykstant šiai procedūrai, ir jo specializaciją atitinkančio aukštesnės instancijos teismo skyriaus pateiktas pagrįstas nuomones, su sąlyga, kad jos gali suteikti vertinimo komisijai informacijos apie šio kandidato profesinius nuopelnus jo darbo arba elgesio aspektu. Procedūrinės taisyklės, reglamentuojančios šių sprendimų priėmimą, taip pat neatrodo tokios, kad keltų pavojų paaukštintų teisėjų nepriklausomumui. Iš tiesų, vertinimo komisija privalo motyvuoti savo išvadas, o atitinkamas kandidatas šias išvadas gali užginčyti AMT Teisėjų skyriuje. Visa tai leidžia ESTT prieiti prie išvados, kad Europos Sąjungos teisė valstybėms narėms nedraudžia nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teisėjų paaukštinimas į aukštesnės instancijos teismą grindžiamas iš šio aukštesnės instancijos teismo pirmininko ir narių sudarytos komisijos atliktu suinteresuotųjų asmenų darbo ir elgesio vertinimu, jeigu sprendimų dėl faktinio paaukštinimo priėmimo materialinės sąlygos ir procedūrinės taisyklės yra tokios, kad teisės subjektams negali kilti pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkamiems teisėjams po jų paaukštinimo nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl šių teisėjų neutralumo, kai susikerta interesai.

Vis dėlto šioje byloje ESTT nieko nepasisakė dėl to, ar AMT Teisėjų skyrius, kuris „atrenka“ ir „skiria“ apeliacinio teismo kolegijos pasiūlytus teisėjus į vertinimo komisiją, taip pat kuris tvirtina ginčijamą tam tikra apimtimi Teisėjų paaukštinimo konkursų organizavimo ir vykdymo reglamentą, atitinka nepriklausomos institucijos reikalavimus.

Šiame kontekste lieka neatsakytas klausimas: ar gali toks organas, kaip minėta vertinimo komisija, vertinamas kaip nepriklausomumo reikalavimus atitinkantis organas, prisidedantis prie teisėjų paaukštinimo procedūros objektyvumo, jeigu jo narius atrenkantis ir skiriantis AMT Teisėjų skyrius, kad ir atrenkantis ir skiriantis apeliacinio teismo kolegijos, kurios narys yra šio teismo pirmininkas, siūlymu, kelia abejones dėl savo nepriklausomumo? Ar galima įvertinti vieną teisėjų paaukštinimo procedūroje dalyvaujančią instituciją atsietai nuo su šia procedūra susijusios kitos teisėjų korpuso formavimo srityje dalyvaujančios institucijos – AMT, darant apibendrintas išvadas? O galiausiai tokia Europos Sąjungos teisė turi kažkokiu tai būdu sąveikauti su konstitucine teise, kai tas būdas nebūtinai gali būti konstitucijos viršenybės užtikrinimo naudai.  

Tekstą parengė VU TF Viešosios teisės katedros doktorantė Miranda Borusevičiūtė

Back to top button