LAT: ieškinio senaties terminą nutraukianti aplinkybių grupė neturi būti aiškinama gramatiškai
Liepos 11 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl teisės išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė Ispanijos draudimo bendrovė kreipėsi į teismą ir prašė teismo išreikalauti iš atsakovo automobilį. Byloje nustatyta, kad automobilis 2014 m. kovo 21 d. buvo įregistruotas jo savininkės Ispanijos įmonės vardu. Automobilis 2017 m. sausio 21 d. buvo pavogtas Ispanijoje, o 2017 m. sausio 22 d. dėl vagystės išregistruotas iš registro. Apie automobilio vagystę policijos pareigūnams 2017 m. sausio 22 d. pranešė jo savininkės Ispanijos įmonės administratorius, todėl ieškovė Ispanijos draudimo bendrovė, kurioje buvo apdraustas automobilis, pripažino įvykį draudžiamuoju ir išmokėjo automobilio savininkei draudimo išmoką. Pagal draudimo sutartį nuosavybės teisė į išregistruotą transporto priemonę neatšaukiamai perėjo ieškovei. 2017 m. birželio 27 d. atsakovas Vokietijoje nusipirko automobilį, šis vėliau Lietuvoje buvo sulaikytas policijos.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas vindikaciniam ieškiniui pareikšti prasidėjo 2017 m. sausio 21 d. (nuo vagystės momento), ieškovė pateikė ieškinį 2020 m. sausio 27 d., nuo vagystės praėjus trejiems metams ir šešioms dienoms. Ikiteisminis tyrimas 2019 m. lapkričio 22 d. prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas nurodant, kad ginčas dėl automobilio nuosavybės nustatymo turi būti sprendžiamas taikant civilinės teisės ir civilinio proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė savo teises įgyvendino vangiai, nes daugiau kaip metus nesikreipė į teismą, nors buvo aišku, kad ikiteisminiame tyrime atgauti sulaikytos transporto priemonės nepavyks. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, konstatavus, kad ieškovės vangus dalyvavimas ikiteisminiame tyrime yra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senatį, būtų sukurtos prielaidos ieškovei piktnaudžiauti savo teise, taip pat būtų neskatinamas operatyvus ginčo sprendimas ir teisinės taikos atkūrimas.
Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir pagrindo atnaujinti šį terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių byloje nebuvo nustatyta.
Ieškovė, teikdama kasacinį skundą, nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. ji pagrįstai tikėjo, jog automobilis priklauso jai, tik nutraukus ikiteisminį tyrimą faktiškai paaiškėjo, jog baudžiamojo proceso metu ieškovei nepavyks atgauti pavogto automobilio, todėl šios aplinkybės įrodo, kad pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį nutrūko ieškinio senaties terminas.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas teisinis klausimas, ar ieškovės atstovų kreipimasis 2018 m. rugpjūčio 10 d. į prokuratūrą su prašymu sulaikytą automobilį grąžinti jo teisėtai savininkei (ieškovei Ispanijos draudimo bendrovei), šio prašymo tenkinimas prokuratūros 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, taip pat aplinkybė, kad prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2018 m. spalio 8 d. nutarimu atmetė pareiškėjo, t. y. automobilio įgijėjo, skundą, vertintini kaip ieškinio senatį nutraukiančios aplinkybės CK 1.130 straipsnio 3 dalies prasme.
Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškinio senaties terminą nutraukianti aplinkybių grupė – kreipimasis su ieškiniu į teismą (CK 1.130 straipsnio 3 dalis) – neturėtų būti aiškinama gramatiškai, kaip apimanti tik teisminę gynybą, bet atsižvelgiant į šios normos tikslą, kad ieškinio senaties terminą gali nutraukti suinteresuoto asmens veiksmai, kurie sukelia teisinius padarinius, analogiškus kreipimuisi į teismą (teisių pripažinimą). Remdamasis tuo kasacinis teismas nusprendė, kad šiuo atveju savininko veiksmai, kai jis ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į prokuratūrą su prašymu grąžinti pavogtą daiktą ir prokuratūra šį prašymą tenkino, savo padariniais prilyginami ieškinio pareiškimui CK 1.130 straipsnio 3 dalies prasme ir todėl nutraukia ieškinio senaties terminą. Papildomai kasacinis teismas pažymėjo, kad civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas paprastai vyksta laikantis subsidiarumo principo, todėl nepagrįsta būtų reikalauti iš civilinių teisinių santykių subjektų siekti savo pažeistų teisių gynybos vienu metu keletu alternatyvių būdų, ypač įvertinus aplinkybę, kad, esant sprendimui grąžinti ginčo automobilį ieškovei, nebuvo net teisinio pagrindo kreiptis su vindikaciniu ieškiniu į teismą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad teismai nepagrįstai nenustatė ieškinio senaties termino nutrūkimo nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. (kreipimosi į prokuratūrą datos) ir prasidėjimo iš naujo 2018 m. gruodžio 6 d., kada baudžiamojo proceso stadijoje buvo išspręstas klausimas dėl automobilio negrąžinimo ieškovei nurodant, kad, tiek ieškovei, tiek automobilio pirkėjui atsakovui ikiteisminiame tyrime pareiškus prašymus dėl automobilio grąžinimo, daikto savininkas, norėdamas išsireikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Įvertinęs aplinkybę, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs beveik keturis mėnesius, o ieškovė pateikė ieškinį 2020 m. sausio 27 d., išskaičius nutraukto ieškinio senaties termino laikotarpį iš ieškinio senaties termino eigos, buvo nuspręsta, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
