I. Isokaitė-Valužė. Ukraina v. Rusija: jurisdikcijų labirintuose arba teisingumo belaukiant
2014-aisiais, ne 2022-aisiais Rusija pradėjo diskriminavimo kampaniją, neigdama ukrainiečių, kaip atskiros tautos ir tautybės, egzistavimą, nuo tada vykdo terorą ir ukrainiečių kultūros naikinimą. Šie Ukrainos atstovų pareiškimai nuskambėjo Taikos rūmuose Hagoje birželio 6-ąją, kai Tarptautiniame Teisingumo Teisme prasidėjo ir iki birželio 14 d. vyksta žodinis nagrinėjimas bylos[1], kurią 2017 metais Ukraina pradėjo prieš Rusiją pagal Tarptautinę konvenciją dėl kovos su terorizmo finansavimu ir Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo[2].
Ukrainos atstovai paminėjo ir Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimą, simboliškai, įvykusį tą pačią – pirmąją bylos žodinio nagrinėjimo dieną. Šis brutalus veiksmas ne tik sukrėtė pasaulį dėl sukeltos katastrofos (ekologinės ir ne tik), bet ir darkart parodė grubius Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir terorą prieš civilius. Ukrainos atstovų priminta, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. besitęsianti Rusijos agresija yra didžiausias karas Europoje po Antrojo pasaulinio karo, kai pasaulis pabudo šioje tamsioje realybėje ir stebėjo, kaip Rusija naudoja argumentą dėl tariamo genocido Ukrainoje kaip pretekstą jos pačios vykdomam civilių žudymui[3].
,,Šou turi tęstis“ turbūt geriausia apibūdina Rusijos tyčiojimąsi iš tarptautinių įsipareigojimų, dabar ir Tarptautiniame Teisingumo Teisme. Birželio 8-ąją žodinio nagrinėjimo metu Rusijos atstovai pabrėžė jos tarptautinių įsipareigojimų gerbimą, esą jos teikiamą pirmumą taikiam ginčų sprendimui bei teisingumo vykdymui nepriklausomai nuo politinių argumentų ir išreiškė viltį, kad turi laimėti taika. Atsakovės byloje atstovai tęsė, kad ,,politinis rūkas“ buvo sukurtas galingiausių šalių ir visuomenės informavimo priemonių pagalba, taip pat įvardintos neonacių grupuotės Ukrainoje, netgi Ukrainos karo nusikaltėliai, ten laikomi herojais, o tarp kitų Rusijos absurdiškų kaltinimų Ukrainai nuskambėjo rusų Ukrainoje ir Rusijoje žudymas ir Kachovkos elektrinės užtvankos susprogdinimas[4].
Ukrainos atstovai neabejotinai galėtų pasakyti daug daugiau, nei suteikia galimybę tarptautinių ginčų nagrinėjimo jurisdikcijos taisyklės (įskaitant jurisdikcijos pagrindą) ir jų riboti bylos dalykas ir reikalavimų apimtis. Rusijos agresija, ginkluotų grupių rėmimas, civilių žudymas ir nuolatinis plataus masto civilių infrastruktūros griovimas, į draudžiamus pulti objektus (elektrines ir kt.) nukreiptos atakos, elgesio su karo belaisviais reikalavimų nesilaikymas, žala aplinkai, nuosavybei, ukrainiečių diskriminavimas, vaikų grobimas, tūkstančiai priverstųjų palikti savo namus arba išvykti iš šalies, kiti veiksmai ir atskiri epizodai, tarp kurių numuštas civilis orlaivis MH17 ir Ukrainos karo laivų bei įgulų sulaikymas Kerčės sąsiauryje, sugulė į gausius Ukrainos pareiškimus jai pradėjus procesus prieš Rusiją dėl įvykių nuo 2014 m. gegužės mėn. ir (arba) 2022 m. vasario mėn. beveik visuose tarptautiniuose teismuose.
Rusijos agresija, pareikalavusi (Europos) valstybių vienybės, ne tik keičia pasaulį ir kuria naują Europos istoriją, bet įneša naujovių ir atsakomybės bei ginčų sprendimo pagal tarptautinę teisę srityje. Ukrainos pareiškimas Tarptautiniam Teisingumo Teismui pernai pateiktas vos per kelias dienas po Rusijos vasario 24-ąją pradėtos agresijos, tarptautiniai teismai netruko taikyti laikinąsias apsaugos priemones Rusijai, dalis tarptautinių procesų pradėti ir asmenų atsakomybės siekiama karui tebevykstant, daug dėmesio sulaukė Tarptautinio baudžiamojo teismo Rusijos prezidentui ir vaiko teisių komisarei išduoti arešto orderiai[5], ne rečiau kartotas specialiojo tribunolo Rusijai poreikis atsakomybei už agresiją. Pačiai atsakomybei įgyvendinti (Rusijai nevykdant tarptautinių teismų sprendimų) Rusijos ir jos asmenų lėšų įšaldymas ir konfiskavimas galimai panaudojant Ukrainos atstatymui taip pat yra nauja praktika, kaip kad ir valstybės pašalinimas iš tarptautinių žmogaus teisių organizacijų (Europos Tarybos) ar jų institucijų (Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos)[6] ar pripažinimas teroristine (terorizmą remiančia valstybe)[7]. Net 33 valstybės jurisdikcijos stadijoje pateikė prašymus įstoti į bylą, Ukrainos pradėtą prieš Rusiją pagal Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį[8]. Ir šį sąrašą galima būtų tęsti.
Taigi Tarptautiniame Teisingumo Teisme – dvi Ukrainos bylos prieš Rusiją, dėl veiksmų prieš devynerius metus ir tebevykstančio karo, kiekvienoje paskirtos laikinosios apsaugos priemonės (2017 m. balandžio 19 d. ir 2022 m. kovo 16 d.[9]), kiekvienoje – reikalavimai nutraukti tarptautinių įsipareigojimų pažeidimą ir atlyginti žalą.
Nepaisant to, kad Rusija iš Europos Tarybos pašalinta ir jai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nebegalioja nuo 2022 m. rugsėjo 16 d.[10], tai jos neatleidžia nuo pareigos vykdyti įsipareigojimus pagal konvenciją ir atsakyti dėl jos iki tol vykdytų veiksmų. Europos Žmogaus Teisių Teismas pernai pirmasis paskyrė laikinąsias apsaugos priemones, kai Ukraina jau vasario 28 d. kreipėsi dėl Rusijos karinės agresijos prieš suverenią šalį sukelto plataus masto žmogaus teisių pažeidimo. 2022 m. kovo 1 d. Rusijai buvo nurodyta nutraukti karines atakas prieš civilius ir civilius objektus (įskaitant gyvenamuosius namus, ligonines, mokyklas), užtikrinti medicinos personalo saugumą[11], vėliau laikinosios apsaugos priemonės pratęstos (išplėstos), pavyzdžiui, kovo 4 d. nurodžius reikalavimą leisti civiliams naudotis evakuacijos keliais, gauti būtinąją medicinos pagalbą, maisto ir kitų būtinų priemonių[12].
Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjamos keturios Ukrainos bylos prieš Rusiją[13] (iš viso pareiškimų buvo bent dukart tiek, dalis bylų sujungtos, kelios išbrauktos iš sąrašo) ir dar virš 8,500 individualių peticijų. Tarpvalstybinės bylos: Ukraina prieš Rusiją (dėl Krymo) (Nr. 20958/14 ir 38334/18); Ukraina ir Nyderlandai prieš Rusiją (Nr. 8019/16, 43800/14, 28525/20 ir 11055/22); Ukraina prieš Rusiją (VIII) (Nr. 55855/18) dėl Kerčės sąsiauryje sulaikytų Ukrainos karo laivų ir įgulų[14]; Ukraina prieš Rusiją (IX) (Nr. 10691/21) dėl Rusijos Federacijos vykdomų opozicijos narių žudymo[15]. Ukrainos pareiškimuose vardijami Rusijos veiksmais pažeidžiami gausūs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsniai primena žmogaus teisių katalogą: teisė į gyvybę, teisė nepatirti kankinimų ir nežmoniško elgesio, teisė į asmens laisvę ir saugumą, teisė į teisingą teismą, teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, saviraiškos laisvė, susirinkimų ir asociacijų laisvė, teisė į nuosavybę, mokslą, rinkimų teisė ir kt.
Apsiribojant vienu bylų minėtame teisme pavyzdžiui, byloje Ukraina ir Nyderlandai prieš Rusiją 2023 m. sausio 25 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji Kolegija paskelbė sprendimą[16], kuriame patvirtino jurisdikciją, kartu ir tai, kad Rusija vykdė efektyvią kontrolę separatistų kontroliuojamose teritorijose ir ten buvo dislokuota daug jos pajėgų, paskelbė Ukrainos pareiškimus priimtinais. Tarp jų – dėl įvykių separatistų kontroliuojamoje teritorijoje nuo 2014 m. gegužės 11 d., dėl beveik 300 aukų nusinešusių civilio orlaivio MH17 numušimo 2014 m. liepos 17 d., patenkančių į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnius, įtvirtinančius gyvybės apsaugą, teisę nepatirti kankinimų ir nežmoniško elgesio, teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.
Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje įtvirtintos jurisdikcijos taisyklės nutiesė Ukrainai kelią į Tarptautinį jūrų teisės tribunolą ir arbitražą (Nuolatinį Arbitražo Teismą). Tarptautinis jūrų teisės tribunolas 2019 m. gegužės 25 d. sprendime byloje dėl karo laivų ir įgulų sulaikymo nurodė Rusijai jas paleisti[17] ir tai netgi buvo įvykdyta. Bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo ir laivų bei įgulų paleidimo nedelsiant sudaro absoliučią daugumą šio tribunolo bylų. Šalys renkasi vieną iš keturių konvencijoje išvardintų institucijų iš jos kylantiems ginčams spręsti (iš esmės), o nesant jokios deklaracijos arba pasirinkimams skiriantis, ginčas dėl esmės nagrinėjamas arbitraže ir dažniausiai tai yra Nuolatinis Arbitražo Teismas, kuriame yra ir dvi Ukrainos bylos prieš Rusiją. Nuo 2016 m. tęsiasi procesas dėl pakrantės valstybės teisių Juodojoje jūroje, Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauryje ir jame matyti Ukrainos pastangos apimti maksimaliai daug Rusijos įsipareigojimų pažeidimo epizodų: 2020 m. vasario 21 d. sprendime palaikytas Rusijos argumentas, kad jurisdikcijos arbitražas neturi, kiek tai susiję su suvereniteto Kryme nustatymu, tačiau jurisdikcija nustatyta kitiems reikalavimams pagal Jūrų teisės konvenciją, nuo teisių į gyvuosius ir negyvuosius išteklius iki jūrų aplinkos apsaugos ir navigacijos[18]. Kita byla pradėta 2019 m. dėl Ukrainos karo laivų ir įgulų sulaikymo, kurioje 2022 m. birželio 27 d. sprendime nustatyta jurisdikcija (išskyrus kelis aspektus)[19].
,,Duoklė jurisdikcijai“ taip pat tiktų šio komentaro pavadinimui. Tarptautinei teisei būdingas valstybių suverenios lygybės principas jų laisvą valią palieka ir šalims pripažįstant tarptautinės institucijos jurisdikciją jų ginčui. Nors tarptautiniai teismai netruko Ukrainos prašymu skirti laikinųjų apsaugos priemonių Rusijai, jurisdikcijos ginčui iš esmės nustatymas parastai yra ilgas procesas, trunkantis ne vienerius metus. Pagal Tarptautinio Teisingumo Teismo darbo reglamentą[20] patogus įrankis Rusijai vilkinti procesą yra prieštaravimo dėl jurisdikcijos pareiškimas (79 straipsnis), ko ji nepamiršta padaryti, skirtingai nuo tarptautinių teismų sprendimų vykdymo.
,,Pamatuoti“ procesų tarptautiniuose teismuose greitį (kurio kuo spartesnio visų tikimasi) padeda ir dabar Teisme vykstančios bylos žodinis nagrinėjimas (procesas pradėtas 2017-aisiais, prieš šešerius metus), ir kitų šalių bylos. Pavyzdžiui, 1999 m. Kongo Demokratinė Respublika Tarptautiniame Teisingumo Teisme pradėjo procesą prieš Ugandą, 2005 m. gruodžio 19 d. sprendime (iš esmės) pripažinta tarptautinės teisės, tarptautinės humanitarinės teisės, tarptautinės žmogaus teisių teisės principų pažeidimai, 2022 m. vasario 9 d. Teismas priteisė žalos atlyginimą[21].
Toliau susitelkiant į komentaro pradžioje minėtos bylos, kurios žodinis nagrinėjimas vyksta šiuo metu, analizę, primintina, kad Tarptautiniame Teisingumo Teisme Ukraina prieš Rusiją pagal dvi konvencijas šią bylą pradėjo 2017 m. sausio 16 d. Patenkinęs Ukrainos prašymą, Teismas 2017 m. balandžio 19 d. skyrė laikinąsias apsaugos priemones: Rusijos Federacija Kryme privalo vykdydama savo įsipareigojimus pagal Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo netaikyti ir nenustatyti ribojimų Krymo totorių bendruomenei, išsaugoti juos atstovaujančias institucijas (įskaitant Mejlis) ir užtikrinti išsilavinimo ukrainiečių kalba galimybę[22]. 2019 m. lapkričio 8 d. Teismui patvirtinus jurisdikciją, iki šių metų sausio mėn. vyko bylos rašytinis nagrinėjimas.
Kaip pastebėjo pats Teismas, byla yra ribota pagal savo apimtį, nors kaip paprastai būna, ginčas yra platesnis. Kas dėl Rytų Ukrainos, ieškovės reikalavimai remiasi Tarptautine konvencija dėl kovos su terorizmo finansavimu, dėl situacijos Kryme – Tarptautine konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo. Ukrainos nurodytus Rusijos įsipareigojimų pažeidimus Rusija neigia ir dalį jų ,,apgręžia“ adresuodama Ukrainai, kaip ir birželio 8-osios posėdyje, vėl versdama viską aukštyn kojomis.
Ukrainos reikalavimų, remiantis Tarptautine konvencija dėl kovos su terorizmo finansavimu, esmė yra tai, kad Rusija, remdama lėšomis, ginklais ir kitaip neteisėtas ginkluotas teroristinę veiklą Ukrainoje vykdančias grupes nesiėmė jokių priemonių tirti tokią veiklą, užkirsti jai kelią ar bausti už ją, kaip ir neužkirto kelio civilio orlaivio MH17 numušimui, civilių puolimui, ieškovė reikalauja konvenciją pažeidžiančią veiklą nutraukti ir atlyginti žalą. Aiškindamas šios konvencijos nuostatas ratione materiae, Teismas nurodo valstybių pareigą bendradarbiauti, užkirsti kelią konvencijoje nurodytiems veiksmams ir kriminalizuoti asmenų veiksmus, o asmenys reiškia visus, ir privačius, ir valstybės atstovus. Pastarųjų elgesys, anot Teismo, vis tik valstybės atsakomybės (už terorizmo veiksmus) neužtraukia, bet tai dar nereiškia, kad į konvenciją nepatenkantis teroristinių veiksmų rėmimas teisėtas pagal tarptautinę teisę. Tai darkart parodo reikalavimų siekiant valstybės atsakomybės ribotumą jurisdikcijos pagrindu esančios konvencijos nuostatų apimtimi.
Šiuo aspektu prisimintina byla Bosnija ir Hercegovina v. Serbija ir Juodkalnija, kurioje Teismas nenustatė valstybės atsakovės atsakomybės už genocidą, bet ji pripažinta už įsipareigojimų užkirsti kelią genocidui ir bendradarbiauti perduodant Ratko Mladic Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiai Jugoslavijai nevykdymo[23]. Kas dėl proceso reikalavimų, konvencija (kaip dauguma kitų jurisdikcijos pagrindą įtvirtinančių daugiašalių sutarčių) nustato reikalavimus, kurie turi būti išpildyti prieš kreipiantis į Tarptautinį Teisingumo Teismą. Ukrainos atveju jie – bandymas derėtis (Ukrainos siųstos notos, derybos Minske, bandymai susitarti dėl arbitražo) – buvo išpildyti, skirtingai nei, pavyzdžiui, Sakartvelo (Gruzijos), kurios 2008 m. pradėta byla prieš Rusiją Teismui 2011 m. balandžio 1 d. sprendime nenustačius jurisdikcijos dėl neišpildytų jos sąlygų (įskaitant derybas) nebuvo nagrinėta iš esmės[24] ir realybėje paliko ,,borderizacijos“, ,,pasportizacijos“ sąvokas ir dalį okupuotos Sakartvelo teritorijos.
Remdamasi Tarptautine konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, Ukraina tvirtina, kad Rusija jos įsipareigojimus pažeidė vykdydama kampaniją, nukreiptą į tai, kad iš Krymo totorių ir etninių ukrainiečių Kryme būtų atimtos jų politinės, pilietinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės ir vykdė šių grupių rasinės diskriminacijos politiką ir praktiką, reikalauja tokius veiksmus nutraukti ir atlyginti žalą. Rusijos atstovai Teisme tvirtina, kad tikroji bylos esmė yra Krymo statusas. Teismui nekilo kliūčių nustatyti konvencijos taikymą ratione materiae – minėtos grupės yra saugomos pagal konvenciją ir iš jos kylantys platūs valstybių įsipareigojimai dėl žmogaus teisių galėjo būti pažeisti. Dėl proceso reikalavimų, šios konvencijos įtvirtintus mechanizmus – derybas ir Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetą – išaiškino kaip alternatyvius ir konstatavo jų išpildymą (Ukrainos siųstos notos, derybų etapai Minske, kelis metus trukę diplomatinis susirašinėjimas, susitikimai).
Tarptautiniuose teismuose nagrinėjamos Ukrainos bylos prieš Rusiją yra Ukrainos pastangų ir didelio darbo stengiantis pasitelkti kiekvieną galimą ir tinkamą valstybių ginčo sprendimo forumą, siekiant Rusijos atsakomybės, rezultatas. Daugiašalės konvencijos, kaip jurisdikcijos šalių ginčui pagrindas, riboja bylos dalyką ir reikalavimų apimtį, bet be šių tarptautinių sutarčių nesant kito jurisdikcijos pagrindo (pavyzdžiui, valstybių susitarimo ar vienašalių deklaracijų) nebūtų nė esamų procesų. Rusijos nevykdymas tarptautinių teismų sprendimų nesumenkina Ukrainos bylų prieš atsakovę tarptautiniuose teismuose reikšmės. Rusijos atsakomybės pripažinimas Tarptautiniame Teisingumo Teisme (ar kitame tarptautiniame teisme) ypatingai padėtų ieškant tinkamiausių Rusijos ir jos asmenų atsakomybės modelių, nuo specialiojo tribunolo iki valstybės ir privačių lėšų panaudojimo Ukrainos ir jos žmonių patirtai žalai atlyginti.
Greta ilgos ir sekinančios kovos mūšio lauke Ukraina kantriai įveiks ir visus bylų nagrinėjimo tarptautiniuose teismuose procesus, kiek jie betruktų. Bet visi kiti ,,frontai“ ir kiekvienas iš jų – nuo pakankamos ir nenutrūkstančios paramos Ukrainai iki jos narystės Europos Sąjungoje (ir NATO) – išlieka ne mažiau svarbūs. Karo Ukrainoje metu jos Prezidento ne kartą keltas klausimas, kiek dar reikės civilių žūčių, o pastaruoju metu, kiek dar reikės tokių katastrofų, kaip hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas, kad pasaulis pabustų, išlieka esminis. Potvyniui niokojant Ukrainą, tarptautinių pastangų, humanitarinės ir kitos pagalbos poreikis yra kritinis: ,,dabar mums reikia aiškaus ir greito pasaulio atsako“[25]. Teisingumas ateis, bet vėliau.
Dr. Indrė Isokaitė-Valužė yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentė
[1] International Court of Justice. Press Release of 16 May 2023 No 2023/24 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.icj-cij.org/sites/default/files/case-related/166/166-20230516-PRE-01-00-EN.pdf
[2] Application of the International Convention for the Suppression of the Financing of Terrorism and of the International Convention on the Elimination of All Forms of Racial Discrimination (Ukraine v. Russian Federation) [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.icj-cij.org/case/166
[3] 2023 m. birželio 6 d. žodinis bylos nagrinėjimas (transliacija https://www.icj-cij.org/home).
[4] 2023 m. birželio 8 d. žodinis bylos nagrinėjimas (transliacija https://www.icj-cij.org/home).
[5] International Criminal Court. Press Release of 17 March 2023. Situation in Ukraine: ICC judges issue arrest warrants against Vladimir Vladimirovich Putin and Maria Alekseyevna Lvova-Belova [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.icc-cpi.int/news/situation-ukraine-icc-judges-issue-arrest-warrants-against-vladimir-vladimirovich-putin-and
[6] United Nations. UN news of 7 April 2022: UN General Assembly votes to suspend Russia from the Human Rights Council [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://news.un.org/en/story/2022/04/1115782
[7] 2022 m. lapkričio 23 d. pranešimas spaudai. Europos Parlamentas pripažino Rusiją terorizmą remiančia valstybe [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20221118IPR55707/europos-parlamentas-pripazino-rusija-terorizma-remiancia-valstybe
[8] Allegations of Genocide under the Convention on the Prevention and Punishment of the Crime of Genocide (Ukraine v. Russian Federation) [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.icj-cij.org/case/182
[9] I. Isokaitė-Valužė. Nedelsiant nutraukti karinius veiksmus Ukrainoje – privalomas Tarptautinio Teisingumo Teismo įpareigojimas Rusijai. 2022 m. kovo 17 d. komentaras Teise.pro [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.teise.pro/index.php/2022/03/17/i-isokaite-valuze-nedelsiant-nutraukti-karinius-veiksmus-ukrainoje-privalomas-tarptautinio-teisingumo-teismo-ipareigojimas-rusijai/
[10] Council of Europe. News of 16 March 2022: The Russian Federation is excluded from the Council of Europe [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.coe.int/en/web/portal/-/the-russian-federation-is-excluded-from-the-council-of-europe
[11] European Court of Human Rights. Press Release of 1 March 2022 No ECHR 068 (2022) [interaktyvus]. Prieiga per internetą: file:///C:/Users/TF/Downloads/The%20Court%20grants%20urgent%20interim%20measures%20in%20application%20concerning%20Russian%20military%20operations%20on%20Ukrainian%20territory%20(2).pdf
[12] European Court of Human Rights. Press Release of 1 April 2022 No ECHR 116 (2002) [interaktyvus]. Prieiga per internetą: file:///C:/Users/TF/Downloads/Expansion%20of%20interim%20measures%20in%20relation%20to%20Russian%20military%20action%20in%20Ukraine.pdf
[13] European Court of Human Rights. Pending cases: inter-state applications [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.echr.coe.int/Pages/home.aspx?p=caselaw/interstate&c
[14] European Court of Human Rights. Press Release of 23 February 2021 No ECHR 069 (2021) [interaktyvus]. Prieiga per internetą: file:///C:/Users/TF/Downloads/New%20inter-state%20application%20brought%20by%20Ukraine%20against%20Russia%20(2).pdf
[15] Ten pat.
[16] Decision of 30 November 2022 in the Case of Ukraine and the Netherlands v. Russia [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22itemid%22:[%22001-222889%22]}
[17] International Tribunal for the Law of the Sea. Order of 25 May 2019 in Case Concerning the Detention of Three Ukrainian Naval Vessels (Ukraine v. Russian Federation), Provisional Measures [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.itlos.org/en/main/cases/list-of-cases/case-concerning-the-detention-of-three-ukrainian-naval-vessels-ukraine-v-russian-federation-provisional-measures/
[18] Permanent Court of Arbitration. Award of 21 February 2020 in the Dispute Concerning Coastal State Rights in the Black Sea, Sea of Azov, and Kerch Strait (Ukraine v. the Russian Federation) [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://pcacases.com/web/sendAttach/9272
[19] Permanent Court of Arbitration. Award of 27 June 2022 in the Dispute Concerning the Detention of Ukrainian Naval Vessels and Servicemen (Ukraine v. the Russian Federation) [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://pcacases.com/web/sendAttach/38096
[20] International Court of Justice. Rules of Court [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.icj-cij.org/rules
[21] Armed Activities on the Territory of the Congo (Democratic Republic of the Congo v. Uganda) [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.icj-cij.org/case/116
[22] Order of 17 April 2019 in the case Application of the International Convention for the Suppression of the Financing of Terrorism and of the International Convention on the Elimination of All Forms of Racial Discrimination (Ukraine v. Russian Federation) [interaktyvus). Prieiga per internetą: https://www.icj-cij.org/sites/default/files/case-related/166/166-20170419-ORD-01-00-EN.pdf
[23] Judgment of 26 February 2007 in the case Concerning Application of the Convention on teh Prevention and Punishment of the Crime of Genocide (Bosnia and Hercegovina v. Serbia and Montenegro) [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.icj-cij.org/sites/default/files/case-related/91/091-20070226-JUD-01-00-EN.pdf
[24] Judgment of 1 April 2011 in the case Application of the International Convention on the Elimination of All Forms of Racial Discrimination (Georgia v. Russian Federation) [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.icj-cij.org/sites/default/files/case-related/140/140-20110401-JUD-01-00-EN.pdf
[25] Delfi.lt / ELTA 2023 m. birželio 8 d. Zelenskis šokiruotas dėl tarptautinių organizacijų neveiksnumo per nelaimę po užtvankos sunaikinimo: „jų ten nėra“ [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/world/zelenskis-sokiruotas-del-tarptautiniu-organizaciju-neveiksnumo-per-nelaime-po-uztvankos-sunaikinimo-ju-ten-nera.d?id=93595479
