LVAT pasisakė dėl Savivaldybės patvirtintos metodikos žalai dėl sunaikintų želdinių apskaičiuoti teisėtumo
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi išsprendė kilusį administracinį ginčą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. įsakymu patvirtintos Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodikos (Metodika) teisėtumo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl žalos, padarytos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eikos statyba“ pažeidus trikamienio karpotojo beržo šaknis, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas ištirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu patvirtintos Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodikos atitiktį Želdynų įstatymo nuostatoms.
Pirmosios instancijos teismas, atlikęs norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta Metodika priimta viršijant kompetenciją, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymui ir Lietuvos Respublikos želdynų įstatymui.
LVAT teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad atsakovo skundžiamas aktas yra norminis administracinis aktas. Priešingai nei teigė atsakovas, pati Metodika nėra skirta vidiniam naudojimui, t. y. nelaikytina vidaus administravimo aktu, kuris skirtas konkretiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams ir jų darbuotojams, o būtent – aktas yra adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui, nėra vienkartinio taikymo aktas, orientuotas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų. Pirmosios instancijos teismas nustatė visus norminiam administraciniam aktui būdingus požymius, todėl atmetė apeliacinio skundo argumentus, jog teismas aptariamą aktą analizavo tik dviejų požymių (visuotinai privalomas ir taikomas neapibrėžtam subjektų ratui) apimtyje. Visuotinis privalomumas – vienas iš svarbiausių norminio administracinio akto požymių, kuris tiesiogiai siejamas su aktą priėmusiam subjektui suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais, sudarančiais prielaidas priimamais aktais išreikšti valstybės valią ir nustatyti teisės normas, privalomas neapibrėžtam asmenų ratui.
LVAT pabrėžė, jog metodikas, susijusias su želdinių atkuriamosios vertės ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu tvirtina Aplinkos ministerija. Anot LVAT, savivaldybės institucijų kompetencijai klausimas dėl žalos, padarytos dėl pažeistų ar žuvusių želdinių, apskaičiavimo srityje expressis verbis nėra priskirtas, jis taip pat savivaldybės institucijoms nėra deleguotas Vyriausybės, todėl nagrinėjamu atveju savivaldybė (savivaldybės institucija), patvirtindama Metodiką, kurioje nustatomas žalos (nuostolių) apskaičiavimo mechanizmas ir formulė, veikė viršydama jai priskirtą kompetenciją. Nagrinėjamu atveju įstatymuose nesant įtvirtintos galimybės (teisės, pareigos ar funkcijos) priimti ir patvirtinti Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodiką, atsakovas veikė neteisėtai, t. y. ultra vires (viršijant įgaliojimus).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu patvirtinta Metodika priimta viršijant kompetenciją, todėl yra neteisėta ir naikintina kaip prieštaraujanti Viešojo administravimo įstatymui, Aplinkos apsaugos įstatymui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
