R. Satkauskas. 19 metų Europos sargyboje

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare prisijungdama prie valstybių grupės, kurią sieja glaudūs ekonominiai bei kultūriniai ryšiai ir bendros demokratinės vertybės.

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje prisideda užtikrinant saugumą ir europinių vertybių puoselėjimą, nurodoma Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos tinklapyje. Ne tik Europos Sąjunga rūpinasi Lietuvos saugumu. Lietuva daro kiek gali, ir dar daugiau, kad apsaugotų Europos Sąjungą. Nuo Rusijos ir Kinijos, ir nuo nereguliarios migracijos. Susilpnėjusių viduje Vakarų geopolitinis aklumas dar neišgydytas, devynioliktų metinių išvakarėse sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Kolegoms iš Vakarų Europos akis bado ne tik drąsūs Gabrieliaus pareiškimai. Bravūrà (pranc. bravoure – šaunumas, narsa, it. bravura vartojamas šiomis reikšmėmis: 1. nutrūktgalviškumas, demonstratyvus narsumas; 2. virtuoziškas, efektingas muz. kūrinio atlikimas) tapo nauja mada visuomenėje ir politikoje. Bravūra švyti Seimo beveik vienbalsiai priimtas sprendimas dėl Lietuvos sienos perkėlimo 5 kilometrus atgal.

Vertybės

Ratifikuodamas stojimo į Europos Sąjungą sutartį ir vykdydamas Lietuvos Respublikos piliečių valią, pareikštą 2003 m. gegužės 10 ir 11 dienomis įvykusiame referendume dėl Lietuvos Respublikos narystės, Seimas patvirtino įsitikinimą, kad Europos Sąjunga gerbia žmogaus teises ir pagrindines laisves, o Lietuvos narystė Europos Sąjungoje prisidės prie žmogaus teisių ir laisvių efektyvesnio užtikrinimo. Kartu Konstitucijoje įtvirtinta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju, jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Nors laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės tikslais (vidaus) saugumo užtikrinimas laikomas bendros ES politikos tikslu, saugumo priemonės laikomos taisyklių išimtimi.  Ši koncepcija atitinka ES sutarties 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias Sąjunga gerbia esmines valstybių narių funkcijas, visų pirma susijusias su teritorinio vientisumo užtikrinimu, teisėtvarkos palaikymu ir nacionalinio saugumo apsauga. Pagal tos dalies paskutinį sakinį už nacionalinį saugumą ir toliau atsako tik kiekviena valstybė narė.

Pagal SESV 72 straipsnį šios Sutarties trečiosios dalies V antraštinės dalies nuostatos neatleidžia valstybių narių nuo pareigos palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą. Tačiau 72 straipsnis negali būti aiškinamas kaip suteikiantis valstybėms narėms teisę nukrypti nuo Sąjungos teisės nuostatų paprasčiausiai deklaratyviai pasiremiant joms tenkančia atsakomybe už viešosios tvarkos palaikymą ir vidaus saugumo užtikrinimą, nepagrindžiant tokio poreikio būtinumo.

Pagal ES Pagrindinių Teisių Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, naudojimosi pagrindinėmis žmogaus teisėmis apribojimai turi iš tikrųjų atitikti Sąjungos pripažintus visuotinės svarbos tikslus arba poreikį apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Nors minėtoje nuostatoje visuomenės ar vidaus saugumas nėra aiškiai paminėtas, neginčijama, kad pagal ES teisę toks tikslas laikomas teisėtu.

Migracijos procesų valdyme valstybės narės išlaiko teisę imtis būtinų priemonių nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat ir ribojant asmenų teises. Tačiau toks ribojimas turi būti būtinas ir aiškiai pagrįstas. Žmogaus teisės, ES teisės normos negali būti ribojamos deklaratyviai pasiremiant politiniais saugumo argumentais.

Kaip pernai birželį nurodė ESTT byloje C-72/22 (68-75 pastraipos) dėl Lietuvoje paskelbtos nepaprastosios padėties susijusios su masiniu užsieniečių antplūdžiu, nors valstybės narės turi teisę priimti priemones, tinkamas jų teritorijoje viešajai tvarkai ir vidaus bei išorės saugumui užtikrinti, tai nereiškia, kad tokioms priemonėms visiškai netaikoma Sąjungos teisė. Nuostatos, taikytinos esant viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui galinčioms pakenkti aplinkybėms, numatytos tik aiškiai apibrėžtais atvejais. Iš to negalima daryti išvados, kad ESV sutartyje įtvirtinta bendra išimtis, pagal kurią visos viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui užtikrinti skirtos priemonės nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį. 

Mintoje byloje dėl teisės pateikti prieglobsčio prašymą apribojimo Lietuvos vyriausybė nepaaiškino, koks yra prieglobsčio teisę ribojančios priemonės poveikis viešosios tvarkos palaikymui ir vidaus saugumo užtikrinimui, Lietuvos veiksmai pripažinti pažeidžiantys ES teisę. Ribojant žmogaus teises būtina pagrįsti, kaip konkrečiai apribojimai padėtų užtikrinti valstybės saugumą, ir dar konkrečiau, kodėl jie yra būtini. Tik tokiu atveju ES teisės normų, žmogaus teisių apribojimas būtų teisėtas.

Suverenitetas

Konstitucija įtvirtina ne tik prigimtinių žmogaus teisių neliečiamumą. Konstitucija įtvirtina ir valstybės teritorijos vientisumą.

Praeitą savaitę priimtu Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimu, kuriuo pirmiausiai ir siekta sureguliuoti de fakto vykdomus žmogaus teisių apribojimus pasienyje, nustatoma, kad šie apgręžimai vyks tik 5 km pasienio ruože. T.y. bet koks asmuo, sutiktas šiame ruože be asmens dokumentų ar/ir be popierinio įrodymo apie teisėtą buvimą, arba tiesiog nekalbantis/nenorinti kalbėti lietuvių ir rusų kalbomis, bus apręžtas preliminariai ir operatyviai įvertinus jo pažeidžiamumą.

Įstatymas, poįstatyminiai aktai ir iki šiol taikyta praktika neapima pasienyje sutiktų asmenų registracijos ar asmens tapatybės nustatymo. Beje, tarp reikalavimų sienos apsaugos pareigūnų kvalifikacijai anglų kalba taip pat nėra minima. Reikia manyti, bet kuris tamsaus gymio asmuo, net ir Lietuvos Balso nugalėtojas, atsitiktinai ar tikslingai patekęs į šį 5 km ruožą, atsidurs už sienos. Nėra geresnio patarimo nusikaltėliui arba šiaip aštresnių pojūčių mėgėjui. Patys sugalvokite pavyzdžius.

Net kaimyninės valstybės pasienietis, kurio kiekvieną žingsnį akylai seka VSAT akys, pasienio zonoje tebūtų apgręžtas. Ir jis tebūtų nereguliarus migrantas. Būtent tai įtvirtina įstatymas 5 km sumažinęs Lietuvos teritoriją. Be kita ko – ir ES teritoriją.

Europos Sąjungos teisės normos galioja visoje ES valstybių narių teritorijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo kodekso ir kitų teisės aktų normų galiojimas apibrėžiamas valstybės teritorijos ribomis. Tuo pat metu pataisytas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas nurodo, kad buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip apribojant Lietuvos jurisdikciją užsieniečiams (tekste neišskiriant rusų, baltarusių ar ukrainiečių) 5 km ruože.

Kontrabandą gabenantys nusikaltėliai gali būti ramūs. Lietuvos teritorija pasistūmėjo už 5 km į gylį. Jūs galite būti teroristas. Galite prievartauti. Šiame ruože Lietuva savo jurisdikcijos neįgyvendina. Savo teritorijoje Lietuva pareigos persekioti nusikaltėlius neįgyvendina, čia saugoma ES išorės siena.

Lietuva apriboja ir savo piliečių patekimą į šią teritorijos dalį. Pateikimas į pasienio ruožą (t.y. iki 5 km. pločio į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos) turi būti pagrįstas, neišvengiamas ir būtinas.

Teisė

Kaip tvirtai aiškino ministrė, įstatymas yra aiškus atsakas, kad Europos Sąjungos išorės siena neteisėtai migracijai yra teisėtai uždaryta.

Lietuva – ne Ukraina. ES su jos teisės normomis mums jau nėra jokia šventa karvė. Nepraėjus net 19 metų, mes geriau žinome, kokios apsaugos Sąjungai reikia ir kodėl. Tačiau 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Prieglobsčio procedūrų direktyvos (2013/32/ES) 43 straipsnio įgyvendinimo pabrėždamas, kad nors valstybės narės turi pareigą užkirsti kelią neteisėtam ES išorės sienų kirtimui, jos taip pat privalo gerbti pagrindines užsieniečių teises, įskaitant negrąžinimo principą ir kolektyvinio išsiuntimo draudimą. 2022 m. spalio mėn. Europos Parlamento tyrimas nurodo, kad apgręžimai pasienyje pagal nuoseklią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką pažeidžia prigimtines žmogaus teises, ES ir tarptautinę teisę.

Net vienbalsiai Lietuva neturi galimybių pati viena sustabdyti neteisėtos migracijos ar pakeisti galiojančių žmogaus teisių apsaugos standartų žongliruodama nacionalinio saugumo argumentais.

Kaip 1950 metų gegužės 9 dieną deklaracijoje pažymėjo Europos integracijos projekto kūrėjas Robertas Šumanas „Europos negalima sukurti vienu mostu arba pagal vienintelį planą. Ji bus sukurta pasiekus konkrečių laimėjimų, kurie pirmiausia sudarys sąlygas atsirasti tikram solidarumui.“ Solidarumas ir vienos Europos idėja gali padėti, ir gerais, ir blogais laikais. Bandymas Europos valstybėms išaiškinti, kad ESTT klysta, kad žmogaus teisės ir jas įtvirtinančios ES teisės normos neturi būti taikomos Lietuvos teritorijoje, geriausiu atveju kelia atlaidų nusistebėjimą, blogiausiu – pyktį.  

Rytis Satkauskas yra Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos instituto partnerystės docentas, Advokatų profesinės bendrijos “Relex“ vadovaujantis partneris