EŽTT: apribojimai pareiškėjui matytis su žmona ir dukra kardomojo kalinimo metu nebuvo būtini demokratinėje visuomenėje
Europos Žmogaus Teisių Teismas (Teismas arba EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Deltuva prieš Lietuvą (peticijos Nr. 38144/20), kuriame nustatė Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) pažeidimą. EŽTT konstatavo, kad apribojimai pareiškėjui matytis su žmona ir dukra kardomojo kalinimo metu nebuvo būtini demokratinėje visuomenėje. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas buvo įtariamas didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimu veikiant organizuotoje grupėje. Nuo 2019-11-17 jam skirtas kardomasis kalinimas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. pareiškėjas pateikė keletą prašymų prokurorui dėl leidimų susitikti su sutuoktine ir dešimtmete dukra arba tik su dukra, taip pat paskambinti joms telefonu. 2020 m. vasario mėnenį pareiškėjui buvo leista vieną kartą susitikti su šeima. Visi kiti jo prašymai buvo atmesti, motyvuojant tuo, kad tai galėjo trukdyti vykdomam ikiteisminiam tyrimui.
Šioje byloje Teismas pripažino, kad tam tikri pareiškėjo kontakto su išoriniu pasauliu apribojimai buvo pagrįsti, atsižvelgiant į nusikaltimų, kuriais jis įtariamas, organizuotą pobūdį, taip pat į tai, kad dar nebuvo nustatyti visi įtariamieji ir vis dar buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tačiau Teismas pakartojo, kad pagal Konvencijos 8 straipsnį valstybės privalo atsižvelgti į suimtojo ir jo šeimos narių interesus ir vertinti juos, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
Teismas pažymėjo, kad 2020 m. vasario 17 d. pareiškėjui buvo leista vieną kartą pasimatyti su žmona ir dukra, atsižvelgiant į pastarosios patirtus psichologinius sunkumus, o nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. jam buvo leista pasimatyti su šeima du kartus per mėnesį. Teismas sutiko, kad šie sprendimai buvo priimti individualiai įvertinus pareiškėjo padėtį, tačiau per likusį kardomojo kalinimo laiką valdžios institucijų atsisakymai leisti pareiškėjui pasimatyti su žmona ir dukra iš esmės buvo grindžiami argumentu, kad jis gali siekti paveikti ikiteisminį tyrimą – derinti savo poziciją su kitais įtariamaisiais, slėpti ar naikinti įrodymus – pasinaudodamas savo šeima. Teismas pripažino, kad tam tikromis aplinkybėmis šeimos vizitai gali būti priemonė perduoti nurodymus bendrininkams, kas pateisina tokių pasimatymų ribojimus. Teismas sutiko, kad ribojimų poreikį pirmiausia turi įvertinti nacionalinės valdžios institucijos, tačiau pabrėžė, kad priimant sprendimus šiuo klausimu taip pat turėtų būti tinkamai atsižvelgta į būtinybę apsaugoti susijusių asmenų, ypač nepilnamečių, teisę į šeimos gyvenimą.
Šiuo atveju nacionalinės valdžios institucijos nepagrindė, kodėl, jų nuomone, konkrečiomis pareiškėjo ir jo šeimos aplinkybėmis buvo poveikio ikiteisminiam tyrimui rizika. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo žmona ir dukra nebuvo įtariamosios ar liudytojos baudžiamajame procese, o valdžios institucijos niekada neginčijo pareiškėjo teiginio, kad jos neturėjo jokių ryšių su kitais įtariamaisiais ir nebuvo susipažinusios su baudžiamąja byla. Be to, niekada nebuvo teigiama, kad pasimatymo metu, kuriam buvo suteiktas leidimas, pareiškėjas, jo žmona ar dukra kaip nors bandė trukdyti ikiteisminiam tyrimui.
Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas siūlė valdžios institucijoms, kad pasimatymai su šeima, įskaitant pasimatymus tik su jo dukra, galėtų vykti dalyvaujant jo advokatui, tyrimą atliekančiam pareigūnui arba kalinimo įstaigos darbuotojui. Tačiau nepanašu, kad valdžios institucijos tinkamai įvertino šiuos pareiškėjo siūlymus: jos tik konstatavo, kad pareiškėjo advokato dalyvavimo nepakaks, kad būtų pašalinta kišimosi į ikiteisminį tyrimą rizika, nepagrindė šio sprendimo ir nenagrinėjo kitų pareiškėjo siūlymų. Šiuo atžvilgiu Teismas pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo nagrinėjama byla, nacionalinė teisė numatė nekontaktinius pasimatymus dalyvaujant kalinimo įstaigos atstovui, o pasimatymai galėjo būti nutraukti dėl pasimatymų taisyklių pažeidimų. Atitinkamai Teismas manė, kad nacionalinės valdžios institucijos neįrodė, jog leidimas pareiškėjui susitikti su žmona ir dukra prižiūrint pareigūnui būtų pakenkęs tyrimui.
Be to, Teismas negalėjo neatsižvelgti į tai, kad bylai aktualiu metu pareiškėjo dukrai buvo dešimt metų. Teismas atsižvelgė į atitinkamus tarptautinius dokumentus, pagrindžiančius, kaip svarbu vaikams palaikyti ryšį su įkalintais tėvais. Iš tiesų, kančias, kurias patyrė pareiškėjo dukra dėl negalėjimo susitikti su tėvu, nustatė psichologas ir pripažino nacionalinės institucijos, kai buvo suteiktas vienas pasimatymas. Teismui sunku sutikti, kad subjektyvus valdžios institucijų vertinimas dėl sulaikytojo šeimos ryšių stiprumo galėtų būti lemiamas veiksnys, atmetant prašymus dėl pasimatymų suteikimo. Galiausiai Teismas pažymėjo, kad nacionainės institucijos nepateikė jokio paaiškinimo, kaip pasimatymas su dešimties metų vaiku galėjo pakenkti baudžiamojo proceso sėkmei.
Teismas padarė išvadą, kad apribojimai pareiškėjui pasimatyti su žmona ir dukra kardomojo kalinimo metu, dėl kurių jam buvo leista pasimatyti su šeima tik vieną kartą per devynis mėnesius, nebuvo būtini demokratinėje visuomenėje.
EŽTT pareiškėjui priteisė 5 000 eurų neturtinei žalai ir 5 750 eurų patirtoms išlaidoms atlyginti.
Teismo sprendimas byloje Deltuva prieš Lietuvą (anglų kalba)
Vyriausybės atstovo EŽTT informacija
