LAT: vertindami kreditingumą kredito davėjai neturėtų siekti naudos vartotojo finansinio stabilumo sąskaita
2023 m. kovo 8 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla dėl finansų įstaigos pareigos vertinti vartotojo kreditingumą ir teisinių pasekmių pažeidus šią pareigą.
Ieškovė (vartotoja) byloje įrodinėjo, kad kredito įstaiga, suteikusi jai paskolą, pažeidė atsakingojo skolinimo principą ir tinkamai neįvykdė iš šio principo kylančios kreditingumo vertinimo pareigos. Ieškovė, be kitų reikalavimų, prašė teismo pripažinti paskolos sutartį negaliojančia arba atleisti nuo 50 proc. pelno palūkanų mokėjimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai minėtus ieškovės reikalavimus atmetė.
Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje taikytinas teisinis reguliavimas, galiojęs paskolos sutarties sudarymo metu – 2012 m. sausio mėn.
Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakingojo skolinimo principu siekiama kelių tikslų: visų pirma, įvertinti, ar kredito gavėjas bus pajėgus grąžinti jam paskolintą sumą (apsauginis tikslas); antra, atgrasyti kredito davėjus nuo neatsakingo kreditų teikimo (atgrasomasis tikslas); trečia, užtikrinti socialinį solidarumą daugiau atsakomybės perkeliant stipresniajai sutarties šaliai – kredito davėjui (socialinis tikslas). Atsakingojo skolinimo principas įgyvendinamas teisiniu reguliavimu nustatant verslininkui (šiuo atveju finansų įstaigai) pareigą vertinti vartotojo kreditingumą ir nustatant atitinkamas šios pareigos neįvykdymo (ar netinkamo vykdymo) pasekmes.
Teisėjų kolegija išaiškino, kad teisinis reguliavimas ir atsakingojo skolinimo tikslai suponuoja poreikį vertinti vartotojo kreditingumą prieš priimant sprendimą suteikti kreditą. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl pareigos įvertinti kreditingumą įvykdymo tinkamumo, būtina įvertinti visas faktines ir teisines aplinkybes, buvusias sutarties sudarymo metu, o vėlesnės po sutarties sudarymo atsiradusios aplinkybės neturi teisinės reikšmės pareigos įvertinti kreditingumą tinkamumo vertinimui.
Pažymėta ir tai, kad atsakingojo skolinimo principu ir jį įgyvendinančia verslininko pareiga įvertinti vartotojo kreditingumą siekiama suteikti vartotojui ne informaciją ar konsultaciją apie kreditą, jo sukeliamas rizikas, bet papildomą apsaugą. Kredito davėjas privalo atsižvelgti į kredito gavėjo interesus ir nesiekti išimtinai asmeninės naudos vartotojo finansinio stabilumo sąskaita. Kai įvertinus vartotojo kreditingumą nustatoma, jog vartotojas nebus pajėgus vykdyti finansinių įsipareigojimų visą kredito laikotarpį, kredito davėjas turi apsaugoti vartotoją nuo neatsakingo skolinimosi – atsisakyti suteikti kreditą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad netinkamas pareigos įvertinti vartotojo kreditingumą vykdymas sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Kadangi specialūs įstatymai (Vartojimo kredito įstatymas ir Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas) nagrinėjamoje byloje nebuvo taikomi, nustačius kredito davėjo pareigos vertinti vartotojo kreditingumą pažeidimą, taikytos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios Civilinio kodekso (CK) nuostatos. Ieškovės argumentas, jog atsakingojo skolinimo principo pažeidimas yra pakankamas pagrindas pripažinti paskolos sutartį negaliojančia ab initio, teisėjų kolegijos pripažintas nepagrįstu – remiantis bendrosiomis CK taisyklėmis, reglamentuojančiomis sandorių negaliojimo institutą bei civilinę atsakomybę, konstatuotina, kad kreditoriaus pareigos pažeidimas lemia civilinės atsakomybės, o ne sandorio negaliojimo teisines pasekmes.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš dalies panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir nusprendė atleisti ieškovę nuo 50 proc. pelno palūkanų pagal paskolos sutartį mokėjimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija