Vyko tarptautinė konferencija, skirta iššūkiams teisminiams procesams pandemijos ar karo aplinkybėmis
Vasario 23 d. Teisingumo ministerijos patalpose vyko VU Teisės fakulteto (VU TF) organizuota tarptautinė konferencija „New procedural instruments in post-pandemic reality”. Renginys buvo rengiamas tarptautinio projekto, skirto Covid-19 pandemijos įtakai teisminiams procesams tirti, rėmuose. Konferencijos pirmoje dalyje buvo diskutuojama daugiausiai apie Covid-19 pandemijos poveikį civilinių ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimui Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, l.e. Teismo pirmininko pareigas einanti VU TF docentė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė pabrėžė, kad Lietuvoje teismai jau iki pandemijos buvo gana skaitmenizuoti, tad buvo nesunku prisitaikyti prie pandemijos iššūkių, taip pat atkreipė dėmesį, kad yra nemažai modernių būdų surinkti įrodymus Lietuvoje. Mokslininkai iš Lenkijos minėjo, jog laisvai ir plačiai interpretuojant teisės normas, skirtas teismines bylas nagrinėti nuotoliu, gali būti pažeidžiamos byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės. Nuotoliu kalbėjusi Ukrainos Aukščiausiojo Teismo teisėja Natalya Antonyuk pabrėžė, kad bylų nagrinėjimas nuotoliu pandemijos metu padėjo Ukrainos teismams prisitaikyti ir prie bylų nagrinėjimo karo metu. Teisėja pasakojo ir apie karo situacijas, prie kurių neįmanoma prisitaikyti, pavyzdžiui, subomborduotas teismo pastatas ir tuo pačiu dingusios bylos ar jų dalys.
Antroji konferencijos dalis buvo skirta procesinių dokumentų įteikimo ir įrodymų rinkimo Europos Sąjungoje naujovėms bei tam tikrų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumams Ukrainoje karo metu. Dr. Remigijus Jokubauskas ir prof. dr. Katarzyna Gajda – Roszczynialska kalbėjo apie Reglamento (ES) Nr. 2020/1783, skirto įrodymų rinkimui, naujovėms. Dr. Kristina Pranevičienė pristatė Reglamentą (ES) 2020/1784 „Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse“. Buvo atkreiptas dėmesys, kad informacinės sistemos (E-codex) decentralizavimas Europos Sąjungoje gali kelti daugiau praktinių problemų.
Prof. dr. Irina Izarova ir dr. Oksana Uhrynovska pristatė iššūkius, kuriuos kelia karas Ukrainoje, siekiant tinkamai išnagrinėti civilines bylas. Buvo pabrėžta, kad vis dar nėra pakeisti procesiniai kodeksai, kas kelia nemažai problemų. Teismai bando savarankiškai plačiai ir protingumo principo šviesoje interpretuotis teisės normas ir bandyti, pavyzdžiui, įvairiais būdais įteikti procesinius dokumentus asmenims, kurie gyvena tiek Ukrainoje ne savo gyvenamojoje vietoje, tiek ir okupuotose teritorijose, ar užsienyje. Tačiau teismų praktika yra tikrai nevienoda. Be to, buvo priminta, kad vėl svarbios tapo tokios bylų kategorijos, kaip antai, pripažinimas asmeniu nežinia kur esančiu ar mirusiu. Lektorius Albertas Šekštelo priminė, kad Lietuvos-Ukrainos teisinės pagalbos sutarčiai šiemet sueina jau trisdešimt metų ir šis tarptautinis dokumentas nėra pritaikytas prie naujų iššūkių.
