Institucijos

Efektyvus verslo asociacijų dalyvavimas teisėkūroje – nebeįmanomas?

2022 m. gruodžio 9 d. Konkurencijos taryba konstatavo, kad vaistinių sektoriui atstovavusi asociacija kartu su savo nariais sudarė kartelinį susitarimą, kadangi teisėkūros procese asociacija Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pateikė bendrą pasiūlymą dėl vaistų antkainių[1].

Tai nėra pirmas kartas, kai asociacijų vykdoma veikla patenka į konkurencijos prievaizdų akiratį. 2011 m. Laivų agentavimo paslaugas teikiančių įmonių asociacijos nariai buvo nubausti už rekomendacinių agentavimo paslaugų įkainių patvirtinimą[2]. Tais pačiais 2011 m. ortopedinės įrangos gamintojams baudos buvo skirtos už per asociaciją derintas ortopedinės technikos kainas ir gamybos kiekius[3].

Galima drąsiai teigti, kad vaistininkų asociacijos atvejis nebuvo paskutinis, – prieš kelias dienas Konkurencijos taryba pritaikė finansines sankcijas tarpusavyje dėl klientų nekonkuruoti nutarusiems nekilnojamojo turto agentūros asociacijos nariams.

Visiems turėtų būti žinoma, kad konkuruojančioms įmonėms yra draudžiama per asociacijas ar kitu būdu derinti kainas, gamybos apimtis, pasidalinti rinkas ar dalintis komerciškai jautria informacija. Konkurencijos taryba viešai skelbia gaires[4], kaip turėtų elgtis verslo asociacijos, kad nepažeistų konkurencijos taisyklių.

Viskas kaip ir aišku, todėl kuo gali būti įdomus prasikaltusių vaistininkų atvejis?

80 mln. – tiek baudų buvo skirta už tai, kad SAM prašymu vykdytoje konsultacijoje dėl teisės aktų pakeitimo vaistininkų asociacija pateikė su savo nariais suderintą bendrą poziciją dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių.

Asociacijos sprendimas = asociacijos narių kartelinis susitarimas?

Konkurencijos taryba pažeidimą įžvelgė asociacijos narių veiksmuose, kuriais asociacijoje buvo parengtas, suderintas ir jos vardu SAM pateiktas pasiūlymas dėl vaistų antkainių SAM prašymu pastarosios inicijuoto teisėkūros proceso metu.

Pasak Konkurencijos tarybos, asociacija galėjo ir privalėjo tik surinkti individualias narių pozicijas ir, neteikdama apibendrintos informacijos savo nariams, pateikti analizę SAM arba jai paprasčiausiai pateikti pradinius duomenis.

Konkurencijos taryba konstatavo, kad asociacija, pateikdama savo narių bendrą suderintą poziciją, panaikino asociacijos narių tarpusavio konkurenciją teisėkūros proceso metu.

Konkurencijos tarybai nepasirodė svarbu, kad teisėkūros procesą kontroliavo SAM, kuri įsakymu ir patvirtino galutinius taikytinus įkainius. Pasak tarybos, tai, kad valstybės institucijos žino apie ūkio subjektų veiksmų derinimą, tokį veiksmų derinimą skatina ir toleruoja, neatleidžia ūkio subjektų nuo atsakomybės už atliekamus draudžiamus veiksmus.

Asociacijos parengtas pasiūlymas neturėjo turėti reikšmingos įtakos SAM sprendžiant dėl kompensuojamųjų vaistų įkainių nustatymo. Asociacija ir jos nariai yra suinteresuoti, kad būtų nustatyti kuo didesni įkainiai, todėl neabejotinai asociacija SAM teikė sau palankesnius duomenis apie patiriamus prekybos vaistais kaštus. Vien dėl šios priežasties SAM privalėjo tokius duomenis vertinti labai kritiškai.

Vargu ar tokiomis sąlygomis teiktas siūlymas atitinka „klasikinio“ konkurentų draudžiamo susitarimo („kartelio“) sampratą. Kita vertus, šis Konkurencijos tarybos novatoriškas bandymas „pažaboti“ visuomenei didelę įtaką turinčio sektoriaus dalyvius indikuoja, kad kiekvienas verslo asociacijos priimamas sprendimas, susijęs su bendros pozicijos pateikimu, turėtų būti atskirai įvertintas konkurencijos taisyklių atitikties požiūriu.

Reguliuojamų industrijų asociacijos turėtų sunerimti

Konkurencijos tarybos nutarimu formuojamas precedentas dėl asociacijų dalyvavimo teisėkūroje nėra ir negali būti laikomas „vienkartiniu“ atveju. Be aptarto farmacijos sektoriaus, yra ir kitų griežtai valstybės reguliuojamų ūkio sektorių bei teisinio reguliavimo sričių, kuriose kyla rizika sulaukti analogiškų sprendimų. Tokių sektorių / sričių pavyzdžiais galėtų būti energetikos sektoriuje valstybės nustatomos energijos kainodaros, tarifų lubos, pelno koeficientai, energijos išteklių kainos, atliekų sektoriuje – atliekų tvarkymo kainodaros ir t. t.

Ar sumenks verslo asociacijų vaidmuo teisėkūros procese?

Asociacijų įstatyme nurodoma, kad asociacijos tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijos nariai turi teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą.

Kad būtų apsaugota asociacijų veikla, Asociacijų įstatymas tiesiogiai nustato asociacijos veiklos garantijas, pagal kurias valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus.

Dar 2018 metais Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje nurodoma, jog, pagal ministerijų apklausą, dažniausiai praktikoje ministerijos konsultuojasi su visuomene teisės akto projekto rengimo stadijoje ir tam visų pirma taiko šiuos būdus (prioriteto tvarka): nevyriausybinių organizacijų atstovus įtraukia į darbo grupes (komisijas) teisės aktų projektams rengti; teisės aktų projektus teikia derinti nevyriausybinėms organizacijoms; organizuoja susitikimus su visuomene; atlieka visuomenės ar atskirų jos grupių apklausas.

Taigi, asociacijų įtraukimas į teisėkūros procesą kuo ankstesnėse jo stadijose atitinka esamą praktiką. Dar daugiau, asociacijų įtraukimas į teisėkūros procesą atitinka ir esminius teisėkūros principus, įtvirtintus Teisėkūros pagrindų įstatyme, t. y. teisėkūros procedūros atvirumą ir skaidrumą, kuris tiesiogiai numato visuomenės ir interesų grupių teisę teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose.

Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą, konsultavimasis su visuomene privalo atitikti šiuos esminius principus: (i) užtikrinti teisėkūros atvirumą, skaidrumą, sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui; (ii) su visuomene turi būti konsultuojamasi laiku ir dėl esminių klausimų (konsultavimosi efektyvumas), taip pat tiek, kiek yra būtina; (iii) konsultavimosi su visuomene būdus ir rezultatų įforminimo būdus pasirenka konsultavimąsi su visuomene inicijuojantys subjektai.

Apibendrinant, asociacijų teikiami bendri siūlymai teisėkūros proceso metu atitinka tiek asociacijų veiklą, tiek teisėkūrą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus bei dar daugiau – jų tikslus.

Vienareikšmiško atsakymo į klausimą, kaip veikti asociacijoms teisėkūros proceso metu atsižvelgus į naują Konkurencijos tarybos precedentą, nėra.

Derėtų palaukti, kaip šį Konkurencijos tarybos nutarimą įvertins Lietuvos Respublikos teismai. Kadangi vaistininkų asociacijos atveju susiklosčiusi situacija skiriasi nuo iki šiol teismų nagrinėtų asociacijų padarytų pažeidimų, teismų verdiktą prognozuoti yra sunku. Belieka tikėtis, kad teismai, vertindami vaistininkų veiksmus, įvertins ir įstatymų leidėjo pripažįstamą asociacijų svarbą teisėkūros procesui.

Parengė advokatų kontoros „Glimstedt” ekspertas, advokatas dr. Feliksas Miliutis ir advokatų kontoros „Glimstedt” vyresnysis teisininkas Justinas Poderis


[1] https://kt.gov.lt/uploads/docs/docs/5491_5e8421360b4f3b61c6678178fecf3a46.pdf.

[2] https://kt.gov.lt/uploads/docs/docs/13866_imp_eca0d39607efbcd98a0d62edfde40111.pdf.

[3] https://kt.gov.lt/dokumentai/del-ukio-subjektu-uzsiimanciu-ortopediniu-techniniu-priemoniu-gamyba-ir-prekyba-ir-ju-asociaciju-veiksmu-atitikties-lietuvos-respublikos-konkurencijos-istatymo-5-straipsnio-ir-sutarties-del-europos-sajungos-veikimo-101-straipsnio-reikalavimams-ir-del-vals.

[4] https://kt.gov.lt/uploads/documents/files/asociacij%C5%B3%20veiklos%20atmintin%C4%97.pdf.

Back to top button