Europos Komisija siūlo naujas tėvystės pripažinimo tarp valstybių narių taisykles
Vakar Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo siekiama ES lygmeniu suderinti su tėvyste susijusias tarptautinės privatinės teisės taisykles. Pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama vaiko interesams ir teisėms. Juo bus užtikrintas teisinis aiškumas visų tipų šeimoms, atsidūrusioms tarpvalstybinėje situacijoje ES, nesvarbu, ar dėl to, kad jos vyksta iš vienos valstybės narės į kitą kelionės tikslais ar gyventi, ar dėl to, kad kitoje valstybėje narėje jos turi šeimos narių ar turto. Vienas iš pagrindinių pasiūlymo aspektų yra tai, kad vienoje ES valstybėje narėje nustatyta tėvystė turėtų būti pripažįstama visose kitose valstybėse narėse netaikant jokios specialios procedūros.
Sąjungos teisėje, kaip ją aiškina Europos Teisingumo Teismas, visų pirma dėl laisvo judėjimo, jau numatyta, kad valstybėje narėje nustatyta tėvystė turėtų būti pripažįstama visose kitose valstybėse narėse tam tikrais tikslais, tokiais kaip patekimas į teritoriją, teisė gyventi šalyje, nediskriminavimas palyginti su atitinkamos šalies piliečiais. Tačiau taip nėra nacionalinėje teisėje įtvirtintų teisių atveju.
Pasiūlymu tarpvalstybinėse situacijose užtikrinama galimybė vaikų naudai taikyti pagal nacionalinę teisę nustatytas su tėvyste susijusias teises tokiose srityse kaip paveldėjimas, išlaikymas, globa arba tėvų teisė būti teisėtu vaiko atstovu (mokyklinio ugdymo ar sveikatos klausimais).
Vaiko teisių apsauga
Šiuo metu valstybių narių nacionalinės teisės aktai dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės ir pripažinimo tėvystės srityje skiriasi ir dėl to gali kilti teisinių kliūčių šeimoms, atsidūrusioms tarpvalstybinėje situacijoje. Siekdamos, kad tėvystė būtų pripažinta, šeimos kartais turi pradėti administracines ar net teismines procedūras, tačiau tam prireikia daug lėšų ir laiko, o rezultatai gali būti įvairūs. Todėl pasiūlymu siekiama apsaugoti pagrindines vaikų teises, užtikrinti teisinį tikrumą šeimoms ir sumažinti teisines išlaidas bei naštą šeimoms ir valstybių narių administracinėms ir teisminėms sistemoms.
Pagrindiniai pasiūlymo elementai:
- Jurisdikcijos nustatymas. Pasiūlymu nustatomi valstybių narių teismai, turintys jurisdikciją su tėvyste susijusiose bylose, kad būtų užtikrinami vaiko interesai.
- Taikytinos teisės nustatymas. Paprastai tėvystės nustatymui taikytina teisė turėtų būti valstybės, kurioje yra pagimdžiusio asmens įprastinė gyvenamoji vieta, teisė. Jeigu pagal tą taisyklę nustatoma tik vieno iš tėvų tėvystė, alternatyviomis galimybėmis užtikrinama, kad būtų galima nustatyti abiejų tėvų tėvystę.
- Tėvystės pripažinimo taisyklės. Pasiūlyme numatytas teismo sprendimų ir autentiškų dokumentų, kuriais nustatoma arba patvirtinama tėvystė, pripažinimas. Paprastai vienoje valstybėje narėje nustatyta tėvystė turėtų būti pripažįstama visose kitose valstybėse narėse, netaikant jokios specialios procedūros.
- Europos tėvystės pažymėjimo sukūrimas. Vaikai (arba jų teisiniai atstovai) gali prašyti, kad tėvystę nustačiusi valstybė narė išduotų pažymėjimą, ir nuspręsti juo naudotis, kad būtų galima įrodyti tėvystę visose kitose valstybėse narėse. Komisija siūlo visoje ES bendrą suderintą formą. Šeimos pažymėjimu naudotųsi pasirinktinai, tačiau jos turi teisę jo prašyti ir tikėtis, kad jis bus priimamas visoje ES.
Pasiūlymu bus papildytos kitos ES tarptautinės privatinės teisės taisyklės, susijusios su tokiais klausimais kaip paveldėjimas. Juo nederinama materialinė šeimos teisė; tai vis dar priklauso valstybių narių kompetencijai.
Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, turi vieningai priimti Komisijos pasiūlymą. Praėjus penkeriems metams nuo reglamento taikymo pradžios, Komisija įvertins, kaip jį taiko valstybės narės, ir galbūt pasiūlys pakeitimų.
Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen savo 2020 m. pranešime apie Sąjungos padėtį pasakė: „Jei jūs esate tėvas ar motina vienoje šalyje, jūs esate tėvas ar motina visose šalyse“. Šiame pareiškime Pirmininkė nurodė būtinybę užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje nustatyta tėvystė visais tikslais būtų pripažįstama visose kitose valstybėse narėse.
ES piliečiai gali gyventi ir dirbti įvairiose ES šalyse. Jie keliauja, persikelia dirbti, perka namus, kuria šeimas. Šiuo metu valstybių narių nacionalinės teisės aktai dėl tėvystės pripažinimo skiriasi, todėl tais atvejais, kai šeima atsiduria tarpvalstybinėje situacijoje, ji gali prarasti pagal nacionalinę teisę nustatytas su tėvyste susijusias teises. Dėl tėvystės nepripažinimo kyla pavojus pagrindinėms vaikų teisėms, įskaitant jų teisę į tapatybę, nediskriminavimą ir privatų bei šeimos gyvenimą.
Pasiūlymas kaip vienas iš pagrindinių veiksmų buvo įvardytas ES vaiko teisių strategijoje ir ES LGBTIQ asmenų lygybės strategijoje. Europos Parlamentas palankiai įvertino Komisijos iniciatyvą Rezoliucijoje dėl vaiko teisių apsaugos civilinėse, administracinėse ir šeimos teisės bylose ir Rezoliucijoje dėl LGBTIQ asmenų teisių ES. Tarybos išvadose dėl ES vaiko teisių strategijos pabrėžiama, kad vaiko teisės yra visuotinės, kad kiekvienas vaikas turi tas pačias teises be jokios diskriminacijos ir kad valdžios institucijoms ar privačioms įstaigoms imantis visų su vaikais susijusių veiksmų pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus.
Klausimai ir atsakymai: Tėvystės pripažinimas valstybėse narėse
