Viešųjų pirkimų ginčų tendencijos Europoje: įspūdingi žyminiai mokesčiai ir nekonkretizuotos laikinosios apsaugos priemonės
Daugiau nei 1 mln. EUR dydžio žyminis mokestis viešųjų pirkimų bylose. Tokio dydžio žyminį mokestį Austrijoje teko sumokėti pažeistas teises ginančiam tiekėjui, kuris prašė neteisėtai sudarytas viešojo pirkimo sutartis pripažinti negaliojančiomis ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LAP). Ar tokio dydžio žyminis yra pagrįstas, nepagrįstai neriboja tiekėjų veiksmingos teisės į gynybą? Ar tiekėjas gali prašyti taikyti LAP tiksliai nenurodydamas kokių viešojo pirkimo sutarčių atžvilgiu jos taikytinos? Į šiuos ir kitus susijusius klausimus atsakė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).
Norint suprasti ESTT išaiškinimo reikšmę ir turinį, būtina suprasti platesnį kontekstą. Byloje buvo nagrinėta situacija susijusi su antigeno testų pirkimais. Tokie pirkimai buvo vykdomi neskelbiamų derybų būdu (t. y. neskelbiant apie pirkimą). Dėl šios priežasties savo teises ginantis tiekėjas neturėjo galimybės tiksliai įvardinti kokias sutartis jis siekia pripažinti negaliojančiomis. Šiame kontekste reikėtų pažymėti, kad Lietuvoje yra viešinamos ir neskelbiamų derybų būdu sudarytos sutartys, išskyrus tam tikras numatytas išimtis. Todėl ESTT praktikos taikymas Lietuvoje yra kiek siauresnės apimties.
Savo ruožtu, paduoti skundą ir taikyti LAP tapo praktiškai neįmanoma dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo specifikos, – norint pateikti skundą ir paprašyti LAP, kuriuo sustabdomas naujų sutarčių sudarymas, reikia turėti tikslią informaciją apie sutartis, kurias siekiama ginčyti. Tačiau tiekėjas tokios informacijos objektyviai negalėjo turėti. Ne mažiau svarbus ribojimas ginant savo teises tapo ir žyminio mokesčio dydis. Viešųjų pirkimų bylose, kurios yra susijusios su asmens sveikatos apsauga, Austrijoje taikomas padidintas žyminis mokestis. Todėl siekdama inicijuoti ginčą EPIC turėjo sumokėti daugiau kaip 1 mln. EUR dydžio žyminį mokestį. Tokioje situacijoje ESTT pateikė žemiau nurodytus paaiškinimus.
Valstybės narės turi teisę nustatyti didesnį žyminį mokestį viešųjų pirkimų bylose
ESTT paaiškino, kad valstybės narės turi teisę nustatyti didesnį žyminį mokestį viešųjų pirkimų bylose, kadangi tos pačios rūšies ginčams (viešųjų pirkimų ginčams) yra užtikrinamos analogiškos sąlygos. ESTT pabrėžė, kad valstybė neturi pareigos sulyginti procesinių sąlygų iš visų teisės sričių kylantiems ginčams.
Šiame kontekste galima tik priminti, kad Lietuvoje žyminis mokestis viešųjų pirkimų bylose svyruoja nuo 376 EUR iki 17 805 EUR, priklausomai nuo pirkimo vertės ir stadijos, kurioje priimti sprendimai yra ginčijami. Tuo atveju, jeigu ieškinys pateikiamas elektroninėmis priemonėmis, mokama tik 75 proc. pirmiau nurodytos sumos. Todėl lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, esame nustatę gana žemą finansinį laiptelį viešųjų pirkimų ginčų iniciavimui.
Tiekėjai turi teisę reikalauti taikyti nekonkretizuotas LAP
Šiuo klausimu ESTT konstatavo, kad situacijose, kuomet PO sudaro sutartį neskelbdama apie pirkimą, tiekėjai objektyviai negali turėti tikslios informacijos apie skundžiamas sutartis / skundžiamus veiksmus. Atitinkamai, procesinės teisės normos įpareigojančios prašyme dėl LAP taikymo nurodyti konkrečią viešojo pirkimo procedūrą ir ginčijamą sprendimą, pažeidžia teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Šis ESTT paaiškinimas gali būti svarbus ir kituose kontekstuose, pavyzdžiui, inicijuojant ginčą dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo numatytos išimties pagrindu sudarytos sutarties peržiūros, kai inicijuojant ginčą nėra konkrečiai aišku, kokią sutartį siekiama nuginčyti.
ESTT taip pat nurodė, kad veiksmingos teisinės gynybos principas reikalauja užtikrinti tiekėjų galimybę ginčyti ne tik sudarytas sutartis, bet ir veiksmus, kurie atliekami pirkimo procedūrų metu. Tai įmanoma padaryti tik užtikrinant realią galimybę taikyti LAP, kuriomis sustabdomos pirkimo procedūros. Dėl šios priežasties nėra leidžiamas toks nacionalinis teisinis reguliavimas, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai apriboja tiekėjų galimybę prašyti LAP pritaikymo. Nagrinėtoje byloje ESTT konstatavo netiesioginį teisės prašyti LAP apribojimą – norėdamas pritaikyti LAP teismas turėjo taikyti sudėtingas žyminio mokesčio apskaičiavimo procedūras, kurios faktiškai paneigė teismo galimybę priimti greitą sprendimą dėl LAP taikymo.
Maža to, sprendime pripažinta, nacionalinės teisės nuostatos negali įpareigoti teisės subjekto sumokėti žyminį mokestį, kurio dydžio neįmanoma nustatyti, kai PO vykdo pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir neišviešina sutarčių, kadangi tiekėjas neturi informacijos apie numatomos atitinkamos sutarties vertes ir perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų skaičių. Tokiu atveju teismas neturėtų atsisakyti spręsti tiekėjo pateikto prašymo dėl LAP taikymo vien dėl to, kad tiekėjas negali numatyti mokėtino žyminio mokesčio dydžio.
Ką šis ESTT išaiškinimas reiškia tiekėjams, perkančiosioms organizacijoms ir viešųjų pirkimų praktikams Lietuvoje?
Įstatymų leidėjui yra uždegta žalia šviesa didinti viešųjų pirkimų bylose taikomo žyminio mokesčio dydį, todėl ateityje galime sulaukti žyminio mokesčio didinimo. Taip pat teismai turėtų tenkinti tiekėjų prašymus taikyti LAP net ir neindividualizavus prašomų taikyti LAP, tik apibrėžus jų ribas. Pavyzdžiui, turėtų būti tenkinamas tiekėjo prašymais taikyti LAP – sustabdyti visų konkrečios perkančiosios organizacijos neskelbiamų derybų būdu sudarytų sutarčių dėl antigeno testų įsigijimo vykdymą. Pirmiau nurodytas priemonės kartu sumažina nepagrįstų ginčų skaičių ir sudaro sąlygas savo teises pasiryžusiems ginti tiekėjams tai daryti efektyviau.
Parengė advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkas Matas Malijonis
