Teismai

Pirmą kartą Lietuvoje priimtas ieškinys dėl civilinio turto konfiskavimo

Liepos 18 d.  Kauno apygardos teismas gavo ir priėmė ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovei dėl civilinio turto konfiskavimo. Toks ieškinys yra pirmasis istorijoje po Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. kovo 31 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo, kuriuo siekiama sukurti prielaidas veiksmingiau kovoti su tokiais reiškiniais kaip organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir savanaudiški nusikaltimai.

Ieškovė ieškiniu prašo iš nesąžiningos įgijėjos konfiskuoti gyvenamąjį namą ir žemės sklypus, iš viso 466 611 Eur vertės, taip pat išieškoti iš nesąžiningos įgijėjos 84 174 Eur.

Ieškinys yra grindžiamas tuo, kad nuosprendžiu nuteistas asmuo galimai neteisėtu būdu gautas lėšas perleido artimam giminaičiui – nesąžiningai įgijėjai, kuri jas panaudodama bei pateikdama prašymą statybos leidimui, deklaravusi 52 proc. pastato-gyvenamojo namo baigtumą bei sudarydama pirkimo–pardavimo sandorius dėl žemės sklypų, šį nekilnojamąjį turtą, bendros 466 611 Eur vertės, įformino savo vardu, taip pat įgijo kitą su gyvenamuoju namu susijusį turtą bei paslaugas bendrai 84 174 Eur sumai, kuri nėra įtraukta į bendrą gyvenamojo namo vertę.

Ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto perleidimo draudimo. Ieškovės prašymas grindžiamas 2022 m. sausio 27 d., balandžio 13 d. prokuroro nutarimais ir Civilinio turto konfiskavimo įstatymo (toliau – CTKĮ) 11 straipsnio pagrindu bei tvarka. Siekiant užtikrinti civilinį turto konfiskavimą, taikytas turto areštas atsakovės vardu registruotam nekilnojamam turtui, uždraudžiant juo disponuoti. CTKĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatytas šešių mėnesių arešto taikymo terminas baigiasi 2022 m. liepos 27 d. ir spalio 13 d. Ieškinyje nurodoma, kad CTKĮ numatytas pagrindas toliau taikyti areštą šiam turtui neišnyko.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju, preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, todėl ieškinys pripažintinas tikėtinai pagrįstu.

Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais.

Teismas sprendė, kad netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo, užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas, kaip jau pasisakyta, apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės prašymą tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, draudžiantį atsakovei perleisti ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisę (draudžiama atsakovei įkeisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise ar kitaip apriboti nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą).

Kauno apygardos teismo informacija

Back to top button