Bankrutuoti nesąžiningam fiziniam asmeniui tapo dar sudėtingiau

Pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali nemokus asmuo, kuris tokiu tapo elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto (FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje).

Taisyklė, kuri nustato reikalavimą vertinti asmens sąžiningumą, yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, pagal ją:

„[B]ankroto byla negali būti iškelta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių tyčinių veiksmų, kai, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, kad išvengtų atsiskaitymo su jais, ar dėl sąmoningo neveikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais.“

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintas 3 metų terminas įstatymo išimtinai siejamas su skolininko nemokumo atsiradimo momentu, bet ne su nesąžiningų veiksmų atlikimo laikotarpiu, jų pradžios ar pabaigos momentu. Skolininko tyčiniai veiksmai įstatyme nurodomi kaip skolininko nemokumo priežastis („tapo nemokus dėl <…>“), tačiau tokių veiksmų atlikimo momento įstatymas nesieja su 3 metų terminu.

Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą minėtas 3 metų terminas yra siejamas su nesąžiningų veiksmų atlikimo momentu. Tokia kasacinio teismo praktika buvo suformuota vertinant išimtinai tokias situacijas, kai skolininkų nemokumo momentas sutapdavo (arba buvo labai artimas) su jų sudarytų nesąžiningų ir finansinę padėtį bloginančių sandorių momentu arba tokie sandoriai būdavo sudaryti jau skolininkui esant nemokiam.

Tačiau žemesnės instancijos teismai nepagrįstai šią kasacinio teismo praktiką taikydavo situacijoms, kai skolininkas tampa nemokus praėjus ilgam laiko tarpui po reikšmingų tyčinių veiksmų atlikimo, kai dėl skolininko sukeltos žalos skolininko nemokumui reikšmingas teismo sprendimas yra priimamas po ilgiau nei 3 metų ir kreditorius, tik pradėjęs priverstinio vykdymo veiksmus, privalo juos sustabdyti dėl skolininko paduoto pareiškimo iškelti jam bankroto bylą.

Tokią žemesnės instancijos teismų daromą teisės aiškinimo klaidą neseniai ištaisė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022.

Nagrinėjamoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra nemokus, o pareiškėjo nemokumą lėmė jo, kaip buvusio bendrovių vadovo, skola, kylanti iš 2012-2013 metais atsiradusios žalos atlyginimo prievolės, patvirtintos įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi.

Žemesnės instancijos teismai nusprendė, kad pareiškėjo neteisėti veiksmai, atlikti 2012–2013 metais, nėra vertintini sąžiningumo aspektu pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, kadangi jie nepatenka į šioje teisės normoje nurodytą 3 metų laikotarpį, todėl iškėlė asmeniui bankroto bylą.

LAT išplėstinė kolegija nesutiko su tokiu žemesnės instancijos teismų vertinimu bei išaiškino, kad:

• 2012–2013 metais atlikti pareiškėjo, kaip įmonės vadovo, veiksmai, kuriais bendrovių vykdytas viešbučių ir restoranų paslaugų verslas buvo perkeltas į kitą įmonę, patys savaime nesukėlė pareiškėjo nemokumo – tokios pasekmės kilo tik pritaikius pareiškėjui civilinę atsakomybę už šiuos veiksmus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi ir priteisus iš jo žalos atlyginimą.
• Iki nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo dėl šių veiksmų nukentėję asmenys (kreditorės, kurių reikalavimo teisės į pareiškėją patvirtintos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi) neturėjo jokių teisinių galimybių nukreipti išieškojimą į pareiškėjo turimą turtą, juolab kad pareiškėjas viso teismo proceso metu (t. y. iki pat Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties priėmimo) neigė savo atsakomybę dėl verslo perkėlimo ir pareigą atlyginti dėl to atsiradusią žalą, t. y. nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas geruoju atsiskaityti su kreditorėmis.
• FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą teisės normą aiškinant tokiu būdu, kaip tai buvo padaryta nagrinėjamoje byloje, be kita ko, sumažinamas teisės normų, nustatančių verslininko atsakomybę už neteisėtus ir nesąžiningus verslo sprendimus, veiksmingumas, nes sudaromos prielaidos verslininkui šios atsakomybės išvengti ginčijant savo veiksmų neteisėtumą ir vėliau išsyk kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, nesąžiningo verslininko kreditoriams sukuriama mažiau palanki padėtis, de facto (faktiškai) sutrumpinant terminą, per kurį nesąžiningo verslininko skolos negali būti nurašomos ir gali būti neribotai išieškomos kreditorių naudai.

Remdamasi nutartyje išdėstytais motyvais ir sutikdama su kasacinio skundo argumentu, kad kasacinio teismo iki šiol formuota FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo praktika, draudžianti sąžiningumo aspektu vertinti pareiškėjo veiksmus, atliktus anksčiau nei prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neužtikrina šios teisės normos tikslų įgyvendinimo tais atvejais, kai nesąžiningų veiksmų atlikimo momentas ir pareiškėjo nemokumo atsiradimo momentas nesutampa, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad ši praktika yra tikslintina, formuluojant tokią teisės aiškinimo taisyklę:

„[P]agal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis.“

Ši taisyklė itin svarbi visai FABĮ taikymo prasme, kadangi sąžiningumo vertinimas bei to tokio vertinimo tinkamas užtikrinimas yra pagrindinis klausimas sprendžiant, ar kelti fizinio asmens bankroto bylą ir sudaryti sąlygas nusirašyti skolas, ar ne.

Parengė advokatų kontoros TGS Baltic teisininkas Lukas Radzevičius