LAT kreipėsi į ESTT dėl direktyvos 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių nuostatų aiškinimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-1075/2022 kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (Direktyva 2015/2302) nuostatų aiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl turizmo ir rekreacinių paslaugų sutarties nutraukimo ir pinigų už kelionę grąžinimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2020 m. vasario 10 d. sudarė organizuotos turistinės kelionės sutartį; ja atsakovė, be kita ko, įsipareigojo užtikrinti ieškovui ir jo šeimos nariams poilsinę kelionę į Jungtinius Arabų Emyratus laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d. bei suteikti kitas su šios kelionės vykdymu susijusias paslaugas.

Ieškovas 2020 m. vasario 27 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu nutraukti turistinės kelionės sutartį, prašyme nurodydamas, kad prašo leisti už kelionę sumokėtus pinigus panaudoti kitai kelionei, kuri galėtų įvykti, kai Pasaulio sveikatos organizacija paskelbs, jog COVID-19 rizika yra sumažėjusi. Atsakovė šį ieškovo prašymą atsisakė tenkinti.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad jo ir atsakovės sudaryta sutartis buvo nutraukta dėl to, kad kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti kelionę ar nuvežti turistus į kelionės tikslo vietą, ir priteisti pagal šią sutartį sumokėtus pinigus.

Bylą nagrinėdamas kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Teisingumo Teismo praktikoje nėra išaiškinta Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalis, šioje dalyje nurodytų neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių sąvoka, jos turinys, sprendžiant dėl keliautojo teisės nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį iki paketo pradžios nemokant jokio sutarties nutraukimo mokesčio, taip pat Teisingumo Teismas dar nėra paaiškinęs kriterijų, kurie turi būti taikomi sprendžiant, ar aplinkybės yra neišvengiamos ir nepaprastos, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalį, pasaulinės pandemijos atveju, konstatavo poreikį kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad Direktyvoje 2015/2302 įtvirtinta neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių definicija į Lietuvos teisę (CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktą) buvo perkelta naudojant nenugalimos jėgos definiciją. Vis dėlto, kasacinio teismo vertinimu, definicija neišvengiamos ar nepaprastos aplinkybės yra platesnė nei nenugalimos jėgos institutas. Pagrindą taip manyti sudaro keliautojo teisių apsaugos prioriteto principas, kuriuo remiantis galimybė keliautojui gintis negali būti pernelyg susiaurinta. Be to, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką dėl ypatingų aplinkybių sąvokos aiškinimo, Direktyva 2015/2302 siekiamas keliautojo apsaugos tikslas sudaro prielaidas manyti, kad neišvengiamų ar nepaprastų aplinkybių definicija apima ne tik objektyvųjį neįmanomumą, t. y. turi būti suprantama ne tik kaip apimanti atvejus, kai kelionės paketo sutarties vykdymas tampa nei fiziškai, nei teisiškai neįmanomas, bet ir atvejus, kai teoriškai sutarties vykdymas yra įmanomas, tačiau praktinis jo įgyvendinimas tampa sudėtingas, ekonomiškai neefektyvus, ar keliautojas praranda galimybę mėgautis atostogomis (angl. loss of enjoyment of the holidays).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1. Ar tam, kad būtų laikoma, jog kelionės tikslo vietoje arba visiškai greta susiklostė neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, kaip tai suprantama pagal Direktyvos (ES) 2015/2302 12 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį, būtinas oficialus išvykimo ir (ar) atvykimo valstybės institucijų įspėjimas susilaikyti nuo nebūtinų kelionių ir (ar) kelionės tikslo šalies (o galbūt ir išvykimo šalies) priskyrimas rizikos zonai?
2. Ar, vertinant, ar kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo momentu kelionės tikslo vietoje arba visiškai greta egzistuoja neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės ir ar jos daro didelį poveikį paketo vykdymui: i) atsižvelgtina tik į objektyvias aplinkybes, t. y. ar didelis poveikis paketo vykdymui sietinas tik su objektyviu neįmanomumu ir turi būti aiškinamas tik kaip apimantis atvejus, kai sutarties vykdymas tampa nei fiziškai, nei teisiškai neįmanomas, ar vis dėlto apima ir atvejus, kai sutarties vykdymas nėra neįmanomas, tačiau (šiuo atveju – dėl pagrįstos baimės užsikrėsti COVID-19 infekcija) tampa sudėtingas ir (ar) ekonomiškai neefektyvus (keliautojų saugumo, rizikos jų sveikatai ir (ar) gyvybei, galimybės įgyvendinti poilsinės kelionės tikslus prasme); ii) svarbūs yra subjektyvūs veiksniai, tokie kaip kartu keliaujantys mažamečiai vaikai ar priklausymas didesnės rizikos grupei dėl keliautojo amžiaus, sveikatos būklės, ir pan. Ar keliautojas turi teisę nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį tuo atveju, jeigu dėl pandemijos ir su ja susijusių aplinkybių, vidutinio keliautojo vertinimu, nuvykimas į kelionės tikslo vietą ir grįžimas iš jos tampa nesaugus, sukelia keliautojui nepatogumų ar pagrįstą baimę dėl pavojaus sveikatai ar užsikrėtimo pavojingu virusu rizikos?
3. Ar teisė nutraukti sutartį nemokant jos nutraukimo mokesčio kaip nors (pvz., nesuteikiant tokios teisės; taikant griežtesnius neigiamo poveikio paketo vykdymui pagrįstumo vertinimo kriterijus, kt.) sietina su faktu, kad aplinkybės, kuriomis remiasi keliautojas, jau buvo susiklosčiusios ar bent jau numanomos / tikėtinos užsakant kelionę? Ar taikant protingo numatomumo kriterijų pandemijos kontekste turėtų būti atsižvelgiama į aplinkybę, kad nors sudarant kelionės paslaugų paketo sutartį PSO jau buvo paskelbusi informaciją apie viruso plitimą, tačiau pandemijos eiga ir pasekmės buvo sunkiai nuspėjamos, nebuvo jokių aiškių infekcijos suvaldymo ir kontrolės priemonių, pakankamai duomenų apie pačią infekciją, o užsikrėtimų dinamikos didėjimas nuo kelionės užsakymo momento iki jos nutraukimo buvo akivaizdus?
4. Ar, vertinant, ar kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo momentu kelionės tikslo vietoje arba visiškai greta egzistuoja neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės ir ar jos daro didelį poveikį paketo vykdymui, sąvoka „kelionės tikslo vieta ar visiškai greta“ apima tik atvykimo valstybę ar, atsižvelgiant į neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės pobūdį – užkrečiamą virusinę infekciją, ir išvykimo valstybę, taip pat su vykimu į kelionę ir grįžimu iš jos susijusius taškus (persėdimo vietas, tam tikras transporto priemones, kt.)?

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija