Išleistas leidinys, skirtas nuotoliniam notariatui
2021 metų liepos 1 dieną įsigaliojo Notariato įstatymo pataisos, kuriomis įteisinti nuotoliniai notariniai veiksmai. Per devynis mėnesius nuo naujų įstatymo normų įsigaliojimo galima drąsiai sakyti, kad iš egzotikos nuotoliniai notariniai veiksmai tapo notaro kasdienybe, nors jų atliekama dar nedaug palyginti su tradiciniais notariniais veiksmais.
Akivaizdu, kad Lietuvoje nuotolinis notariatas žengia Latvijoje ir Estijoje pramintu keliu, būdamas ne tradicinių notarinių veiksmų pakaitalu, ne alternatyva, o papildymu. Ryškėja tendencija, kad aktyviausiai nuotolinius notarinius veiksmus atlieka nedidelių savivaldybių ir miestų notarai, tokiu būdu kompensuodami klientų biuruose deficitą. Nuo pirmųjų dienų dažniausias nuotolinis veiksmas – įgaliojimo patvirtinimas. Pastaraisiais mėnesiais sparčiai daugėja ir per nuotolį sudarytų hipotekos ir įkeitimo sandorių bei su jais susijusių veiksmų, nekilnojamojo turto perleidimo sutarčių, klientai naudojasi ir galimybe per nuotolį atlikti palikimo priėmimo procedūrą.
Nuotolinis notariatas pagrįstas Lietuvos notarų rūmų sukurta informacine sistema eNotaras. Šį pavasarį sukanka 10 metų, kai Lietuvos notarų rūmai pradėjo kurti šios sistemos užuomazgas. Apie dešimtmetį trukusį procesą žurnalo puslapiuose pasakoja bendrovės „iTree“ partneris, eNotaras technologinių kūrėjų darbo grupės vadovas dr. Paulas Bindokas. Lietuvos notarų rūmų informacinių technologijų specialistas dr. Anatolijus Nečiporenko savo straipsnyje primena esminius kompiuterinio saugumo reikalavimus, kurių būtina laikytis kiekvieno notaro biuro darbe.
Šį leidinį galite parsisiųsti čia: https://www.notarurumai.lt/leidiniai/7
