Lietuvos siekis Taivano pripažinime daugiau geopolitinis, o ne ekonominis ir teisinis
Nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio viena iš aktualiausių Lietuvos žiniasklaidoje temų yra Taivano valstybės ir jo atstovybės pripažinimas Lietuvoje. 2021 m. rugpjūčio mėnesį Kinija dėl Lietuvos siekio atidaryti Taivano atstovybę atšaukė savo ambasadorių iš Vilniaus ir pasiūlė Lietuvai padaryti tą patį. Kinijos teigimu, tai, kad atstovybė bus įsteigta su salos pavadinimu „Taivanas“, o ne „Taipėjaus miesto“, prieštarauja „vienos Kinijos“ principui. Kitose pasaulio valstybėse Taivaną reprezentuoja atstovybės su Taivano sostinės pavadinimu „Taipėjaus miestas”, nes pagal nusistovėjusią tarptautinę praktiką tai neleidžia traktuoti Taivaną kaip atskirą nuo Kinijos valstybę. 2021 m. lapkričio 18 d. Lietuvoje buvo atidaryta Taivano atstovybė. Dėl Taivano atstovybės atidarymo Lietuvos santykiai su Kinija ėmė blogėti, nes netrukus Kinija pažemino Lietuvos diplomatų statusą iki laikinojo reikalų patikėtinio ir „ištrynė“ Lietuvą iš savo muitų sistemos. Pastaroji aplinkybė yra smūgis visai Lietuvos verslo sistemai, nes mažės Lietuvos eksportavimas ir importavimas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos teigimas, kad Taivano atstovybės atidarymas Lietuvoje yra pagrįstas ekonominiais siekiais, yra abejotinas. Tiesą sakant, ekonominio galingumo prasme Taivanas yra labai nutolęs nuo Kinijos. Pirma, vien tik Pasaulio Prekybos organizacijos 2019 m. duomenimis, Taivanas buvo 17 vietoje kaip didžiausias prekių eksportuotojas ir 17 kaip didžiausias prekių importuotojas, Kinija yra 1 ir 2 vietose atitinkamai. Antra, 2020 m. Lietuva neįėjo į 90% valstybių, į kurias savo produkcija eksportavo Taivanas. Taivanas tuo metu daugiausiai eksportavo į Kiniją, Honkongą, JAV ir Singapūrą. Trečia, Lietuvai nėra jokio naudingumo dėl to, kad Kinija išbraukė ją iš savo muitų sistemos.
Teigimas, kad Lietuvos siekis Taivano atstovybės atidaryme yra teisinis, irgi kelia abejonių. Teisinis siekis čia suprantamas kaip pagarbos demokratijai stiprinimas. Nors Taivanas ir turi demokratinį politinį režimą, tačiau po sovietinės okupacijos pabaigos Lietuva užmezgė diplomatinius santykius būtent su Kinija, o ne su Taivanu. Tik pastaruoju metu Lietuva sumanė stiprinti ryšius su Taivanu, o tai leidžia suabejoti, kad Lietuvos siekis Taivano pripažinime yra labiau teisinis. Šio fakto egzistavimu jokiais atvejais nenorima pasakyti, kad tam tikra valstybė pagal tarptautinės teisės standartus turi pripažinti kitą per tam tikrą apibrėžtą laiką. Tai tik leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos siekis yra daugiau geopolitinis.
Taivano valstybės ir jo atstovybės pripažinimas Lietuvoje gali tapti pagrindu atsirasti „strateginio aiškumo politikai“. Kitos pasaulio valstybės, ypač JAV, laikosi „strateginio dviprasmiškumo politikos“. Pastaroji politika reiškia, kad JAV skirtingai nuo Kinijos supranta „vienos Kinijos“ politiką ir tuo pačiu metu dviprasmiškai ją traktuoja. Viena vertus, JAV pripažįsta, kad Kinija yra vienintelė teisėta „Kinija“. Kita vertus, JAV palaiko plačius „neoficialius“ prekybos, politinius ir strateginius santykius su Taivanu. Taip pat JAV įstatymuose numatyta Kongreso ir prezidento galimybė imtis veiksmų iškilus grėsmei Taivano salai. Vienas iš šios politikos esminių bruožų yra ta, kad JAV ir kitose pasaulio valstybėse Taivaną reprezentuoja būtent „Taipėjaus miesto“ atstovybė, o ne „Taivano“ atstovybė. Lietuva atitinkamai nusprendė pasirinkti kitą kryptį ir atidaryti būtent „Taivano“ atstovybę. Tai leidžia teigti, kad Lietuva pradėjo atsisakinėti „strateginio dviprasmiškumo politikos“, kurią laikosi JAV ir kitos pasaulio valstybės. Tačiau pradėjo plėtoti „strateginio aiškumo politiką“, nes Taipėjaus miesto pavadinimas pagal nusistovėjusią tarptautinę praktiką rodo būtent Taivano salą kaip Kinijos dalį. Tuo tarpu Taivano atstovybės pavadinimo pasirinkimas leidžia spręsti, kad Lietuva traktuoja Taivaną kaip atskirą nuo žemyninės Kinijos valstybę.
Nors ir pripažįstama, kad Lietuvos siekis Taivano ir jo atstovybės pripažinime yra daugiau geopolitinis, o ne teisinis ir ekonominis, tačiau Lietuva neabejotinai prisidėjo prie demokratiškumo stiprinimo pasauliniu mastu ir tai galima pamatyti jau dabar. Tai ypač svarbu, nes demokratiškumo reikalavimas norint pripažinti valstybę yra pakankamai naujas ir šiuo metu įtvirtintas tik ES teisės aktuose. Pavyzdžiui, 2021 m. lapkričio pabaigoje Latvijos ir Estijos valstybių parlamentarai kartu su Lietuvos parlamentarais susitiko su Taivano prezidente Tsai Ing-wen, siekiant užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp ES ir Taivano, o Tsai Ing-wen pareiškė, kad toks bendras Baltijos valstybių parlamentų narių vizitas Taivane yra pirmasis. Taip pat 2021 m. gruodžio pradžioje Slovakija irgi pareiškė, kad nori stiprinti ryšį su Taivanu, tačiau irgi argumentuoja savo elgesį, kaip ir Lietuva, ekonominiais interesais. Tačiau bet kuriuo atveju toks „ekonominis bendradarbiavimas“ gali tapti pagrindu ateityje Taivano pripažinimui de iure ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse, nes užuomazgos yra jau dabar. Be to, Lietuvos elgesys gali nulemti, kad kitos valstybės irgi atidarys ne Taipėjaus atstovybę, o Taivano atstovybę. Taigi Latvijos, Estijos ir Slovakijos elgesiai rodo, kad šios valstybės palaiko Lietuvos poziciją dėl pagarbos demokratijai stiprinimo. Be to, Lietuvą irgi palaikė Europos Parlamentas būtent tuo pagrindu, kad Lietuva plečia demokratiją. Taigi labai tikėtina, kad būtent Lietuvos elgesys padės pagarbai demokratijai kaip valstybių pripažinimo kriterijui įsitvirtinti pasaulinėje arenoje.
Parengė VU Teisės fakulteto trečio kurso studentė Diana Nesterova
