Lapt: skolą už pastato nuomą karantino laikotarpiu reikės sumokėti
Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą, kuriuo ieškovui priteista skola už išnuomoto pastato – logistikos centro – nuomą, o atsakovo priešieškinis ieškovui dėl pareigos mokėti nuomos mokestį tinkamo įvykdymo pripažinimo atmestas.
Byloje ginčas kilo dėl šalių sudarytos sutarties sąlygos, kuria numatytas nuomininko atleidimas nuo nuomos mokesčio mokėjimo ar proporcingo nuomos mokesčio sumažinimo, kai nuomininkas negali naudoti pastato taip, kaip numatyta sutartyje, ne dėl nuomininko kaltės ar dėl jo nekontroliuojamų priežasčių, aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė minėtą sąlygą taikyti dėl COVID-19 pandemijos sukeltų padarinių – įvesto karantino ir jo metu ūkinei komercinei veiklai taikomų ribojimų.
Lietuvos apeliacinis teismas ( bylos Nr. e2A-155-881/2022) pažymėjo, kad ieškovas išnuomojo atsakovui sandėliavimo, logistikos paskirties pastatą ir yra atsakingas tik už pastato tinkamą fizinę būklę ir tinkamumą sandėliavimo ir logistikos veiklai, tačiau nuomotojas nėra ir negali būti atsakingas už tai, kiek, kokių prekių ir kada nuomininkas sandėliuos, laikys ar pakuos. Priešingas aiškinimas iš esmės paneigtų nuomos sutarties esmę ir prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams.
Be to, nuomotojas nėra atsakingas už tai, kaip nuomininkas sugebės pasinaudoti išnuomotu pastatu savo veiklai ir interesais. Tiek sandėliavimo ir logistikos veikla išsinuomotame pastate, tiek mažmeninė prekyba, nors ir susijusi su logistikos centru dėl prekių paskirstymo, yra išimtinai atsakovo, kaip nuomininko, veikimo sritis ir jo ūkinė komercinė veikla.
Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pasisakė dėl force majeure (nenugalimos jėgos) instituto taikymo. Nuomininkas naudojosi nuomojamu pastatu, jame sandėliavo prekes, prekės buvo išvežamos į kitas šalis, taip pat buvo vykdoma elektroninė prekyba ir prekių išdavimas tam skirtuose punktuose. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nuomininkas karantino laikotarpiu objektyviai negalėjo nuomojamu pastatu naudotis pagal jo paskirtį.
Nuomininkas negalėjo kontroliuoti karantino įvedimo ir draudimų nustatymo bei numatyti dėl COVID-19 pandemijos įvesto visuotinio karantino ir kitų ribojimų, tačiau nėra pagrindo teigti, kad jis negalėjo naudoti išnuomoto pastato sutartyje numatytiems tikslams pasiekti. Šalys buvo susitarusios, kad pastatas išnuomojamas sandėliavimo ir logistikos veiklai, įskaitant prekių saugojimą, sandėliavimą ir pakavimą, logistikos administravimą ir kitą susijusią veiklą.
„Nagrinėjamoje byloje neegzistuoja visos būtinosios sąlygos, dėl kurių karantiną būtų galima pripažinti force majeure aplinkybe, nes karantino metu abi sutarties šalys neturėjo jokių kliūčių vykdyti logistikos centro nuomos sutartį“, – tokią išvadą padarė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Lietuvos apeliacinio teismo informacija