LVAT sprendimą dėl referendumo organizavimo ir vykdymo procedūrų paliko nepakeistą

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija po proceso atnaujinimo iš naujo išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dėl pastarosios priimto 2021 m. liepos 1 d. sprendimo, kuriuo Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo neišduoti piliečių parašų rinkimo lapai ir VRK informacinėje sistemoje nesukurta prieiga prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. spalio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą šio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimą, kuriuo tenkintas pareiškėjų Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių skundas, panaikintas Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. Sp-172 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo organizavimo ir vykdymo procedūrų“, VRK įpareigota per penkias darbo dienas nuo šio teismo sprendimo paskelbimo išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo piliečių parašų rinkimo lapus ir VRK informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo bei sudaryti galimybę jame pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą, bei nustatytas 6 mėnesių terminas piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti, skaičiuojamas nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant ir prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą VRK, dienos.

LVAT, išanalizavęs Referendumo įstatymuose (1989 m. ir 2002 m.) įtvirtinto teisinio reguliavimo raidą, nurodė, kad bylai aktualios nuostatos, reglamentavusios piliečių iniciatyvinės grupės įregistravimą Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, jų skaičių, parašų rinkimo lapų išdavimą bei terminą piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą nuo 1994 m. birželio 22 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. iš esmės nekito. Šiuo aspektu Referendumo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas nuo 2002 m. birželio 4 d. iki 2021 m. liepos 1 d., kai jis neteko galios, iš esmės taip pat nesikeitė, išskyrus tai, kad piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą dėl konkretaus klausimo įgyvendinti terminas nuo 3 mėnesių prailgintas iki 6 mėnesių, o anksčiau nustatytas piliečių parašų rinkimo lapų išdavimas, be kita ko, buvo susietas su prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje sukūrimu ir galimybės jame pasirašyti sudarymu. Pažymėta, kad aptariamo iniciatyvos teisei paskelbti referendumą dėl konkretaus klausimo įgyvendinti termino skaičiavimo pradžia nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojančiame teisiniame reguliavime visą laiką buvo siejama su piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo (ar vėliau nuo prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo VRK informacinėje sistemoje sukūrimo ir galimybės jame pasirašyti sudarymo) momentu.

Atsižvelgusi į tai, kad pirmiau aptartos Referendumo įstatymo nuostatos, reglamentavusios iniciatyvinės grupės įregistravimą, parašų rinkimo lapų išdavimą (vėliau kartu nustatant ir prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo VRK informacinėje sistemoje sukūrimą ir galimybės jame pasirašyti sudarymą), piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti termino nustatymą, galioja beveik trisdešimt metų, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad dėl pirminių referendumo organizavimo stadijos veiksmų susiformavo nuosekli teisinio reguliavimo tradicija. Dėl to spręsta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 pagrįstai rėmėsi būtent teisinio reguliavimo tradicija.

Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme įtvirtintų VRK įgaliojimų išduoti piliečių parašų rinkimo lapus, be kita ko, nustatyti referendume naudojamų dokumentų formas, jų pildymo pavyzdžius, LVAT nurodė, kad šie VRK įgaliojimai kyla ne tik iš Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo, bet ir iš Konstitucijos 67 straipsnio 13 punkto, aiškinant jį kartu su Konstitucijos 9 straipsnio 3 dalimi, taip pat Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalimi. Pagal Konstituciją pareigą organizuoti referendumus turi joje expressis verbis (aiškiais žodžiais) įvardyta institucija – Vyriausioji rinkimų komisija, ir tik du subjektai (ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų) turi teisę pateikti Lietuvos Respublikos Seimui konkretų Konstitucijos pataisų – Konstitucijos keitimo įstatymo projektą.

Nagrinėjamu atveju byloje išaiškinta, kad tiek, kiek tai susiję su Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimais, įtvirtintais Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme, išduoti piliečių parašų rinkimo lapus, be kita ko, nustatyti referendume naudojamų dokumentų formas, jų pildymo pavyzdžius,  nėra pagrindo konstatuoti esant teisės spragą. Teisės spraga gali būti konstatuojama tik tiek, kiek tai susiję su piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo tvarkos elementais, teisės spragą teismai gali užpildyti ad hoc.

Atsižvelgęs į tai, nagrinėtos bylos aplinkybėmis LVAT konstatavo, kad Konstitucijos keitimo įstatymo projektą iniciatyvinei grupei pateikus VRK ir pastarajai nenustačius trūkumų projekto turiniui, Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėjamu atveju 2021 m. birželio 29 d. įregistravus iniciatyvinę grupę pagal projekto pateikimo metu galiojantį Referendumo įstatymą ir nesant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyto pagrindo stabdyti tolimesnius referendumo organizavimo stadijos pradinius veiksmus, VRK negali nevykdyti pareigos tinkamai įgyvendinti jai Konstitucijos ir įstatymo suteiktus įgaliojimus užtikrinti referendumo organizavimą (išduoti reikiamą piliečių parašų rinkimų lapų skaičių iniciatorių atstovams) vien dėl to, kad praėjus kelioms dienoms po iniciatyvinės grupės įregistravimo, neteko galios specialusis referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustatantis įstatymas.

Šiuo aspektu LVAT išplėstinė teisėjų kolegija darė išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 dalis, kuria patenkintas pareiškėjų skundas – panaikintas VRK 2021 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. Sp-172, o VRK įpareigota išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei piliečių parašų rinkimo lapus ir VRK informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo bei sudaryti galimybę jame pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą, yra teisinga.

Dėl termino piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatymo LVAT atsižvelgė į tai, kad piliečių referendumo iniciatyvinės grupės ir referendumui siūlomo Konstitucijos pakeitimo įregistravimo metu galiojo 2020 m. sausio 14 d. Referendumo įstatymo redakcija Nr. XIII-2787, numačiusi 6 mėnesių terminą piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti, kurio pradžia buvo siejama su piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, diena. Tokia norma Referendumo įstatyme galiojo nepertraukiamai nuo 2016 m. spalio 1 d. ir galiojo tuo metu, kai iniciatyvinė grupė pateikė VRK Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo“ projektą. Atsižvelgus į tai, spręsta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo dalis tiek, kiek ja, be kita ko, remiantis teisinio reguliavimo tradicija, yra užpildoma teisės spraga, nustatytas 6 mėnesių terminas piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti, skaičiuojamas nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą VRK, dienos, yra teisinga.

2021 m. spalio 20 d. nutartimi LVAT pašalino iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo motyvus, kad nagrinėjamu atveju kaip analogija gali būti taikomos 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 6 dalies nuostatos, atsižvelgęs į tai, kad teisės akto projektas nėra teisės aktas, o pagal Konstitucinio Teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, teisės akto normos negali būti taikomos jokiems santykiams, atsiradusiems iki to momento, kol teisės aktas nėra įsigaliojęs.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija