Teismai

Naujausia LAT praktika apie varžytynių organizavimą, teismo patvirtintų taikos sutarčių galią ar žemės sklypų savininkų teisių ribas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl varžytynių teisinio reglamentavimo pasisakė, kad CPK 711 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog varžytynes laimėjusiam dalyviui nesumokėjus pasiūlytos kainos, jam negrąžinamas dalyvio mokestis, – tai sankcija už pareigos sumokėti visą kainą neįvykdymą, kuri skirta užtikrinti vykdymo proceso efektyvumą ir operatyvumą. Atsižvelgiant į CPK 711 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sankcijos paskirtį ir tikslus, taip pat į tai, kad antstolio neteisėti veiksmai skelbiant varžytynes savaime nelemia turto pardavimo iš varžytynių fakto negaliojimo, nėra pagrindo spręsti, jog, pripažinus antstolio patvarkymą paskelbti varžytynes neteisėtu, turėtų būti netaikoma CPK 711 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sankcija varžytynes laimėjusiam dalyviui, kuris nesumokėjo pasiūlytos kainos. Teismui pripažinus antstolio patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neteisėtu po to, kai varžytynes laimėjęs dalyvis sumoka pasiūlytą turto kainą, jo sumokėta kaina būtų grąžinama dar nesant surašyto turto pardavimo iš varžytynių akto būtent šiuo pagrindu, tačiau turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo atveju varžytynių laimėtojui sumokėta kaina nebūtų grąžinama, kol nebūtų panaikintas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Vien tai, kad antstolio nustatyta turto pardavimo iš varžytynių kaina neatitinka rinkos kainos, savaime nelaikoma pagrindu panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą.

Teisėjų kolegija išaiškino, jog tokiu, kaip nagrinėjamos bylos, atveju, kai teismas antstolio veiksmus skelbiant ir vykdant varžytynes pripažįsta neteisėtais po to, kai paskiriama minėta sankcija, varžytynes laimėjusiam ir pasiūlytos kainos nesumokėjusiam asmeniui neturi būti grąžinamas varžytynių dalyvio mokestis.

_____

Nutartyje dėl gyvenamųjų namų ir žemės sklypų savininkų teisės (ne)atlygintinai jungtis prie kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančios su vandens tiekimu, buitinių ir lietaus nuotekų šalinimu susijusios infrastruktūros ir ja naudotis, pabrėžta, kad, priešingai nei reglamentuota CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkte, atsakovai nereikalavo sujungti savo nuosavybę su ieškovės nuosavybe ir jos nesujungė. Atsakovams nuosavybės teise priklausančio namo ir žemės sklypo vidaus tinklų prijungimas prie ieškovei nuosavybės teise priklausančios su vandens tiekimu, buitinių ir lietaus nuotekų šalinimu susijusios infrastruktūros negali būti vertinamas kaip CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto reguliavimo, draudžiančio reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe, pažeidimas, kadangi pagal CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą reguliavimą draudžiama reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe, o tai reiškia, kad po tokio sujungimo iš dviejų ar daugiau skirtingiems savininkams priklausančių nuosavybės teisės objektų būtų sukurtas objektas, kuris savininkui jau priklausytų ne asmeninės, bet bendrosios nuosavybės teise arba savininkas apskritai prarastų nuosavybės teisę į tokį objektą, kadangi ją neteisėtai perimtų kitas prie jo nuosavybės teise turimo objekto savo nuosavybės teise turimą objektą prijungęs asmuo.

Atsakovams nuosavybės teise priklausančio namo ir žemės sklypo vidaus tinklus prijungus prie ieškovei nuosavybės teise priklausančios minėtos infrastruktūros, šie skirtingiems savininkams priklausantys nuosavybės teisės objektai netapo vienu objektu ir nei ieškovės, nei atsakovų nuosavybės teisės į minėtus objektus nepakito. Atsakovams nuosavybės teise priklausančio namo ir žemės sklypo vidaus tinklų prijungimas prie ieškovei nuosavybės teise priklausančios minėtos infrastruktūros negali būti tapatinamas su naudojimusi minėta ieškovei nuosavybės teise priklausančia infrastruktūra. Tokiu prijungimu tik sudaromos prielaidos naudotis minėta ieškovei nuosavybės teise priklausančia infrastruktūra. Kad būtų reali galimybė ja naudotis, ji turi būti funkcionuojanti, t. y. ja turi būti tiekiamas vanduo, užtikrinamas nuotekų nutekėjimas.

_____

Nutartyje dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo sąlygas, pasisakyta, kad nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nėra nurodyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškiniu reikalaujama taikyti atsakovams civilinę atsakomybę – atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. Pareikštas reikalavimas atlyginti išlaidas nesiejamas su atsakovų neteisėtais veiksmais, o teismų nurodyta aplinkybė dėl sąlygų reikalauti daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo pagal CK 6.501 straipsnį įrodinėjimo, priešingai nei teigiama skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose, patvirtina būtent tai, kad pareikštu ieškiniu reikalaujama priteisti atsakovams priklausančio turto pagerinimo išlaidų atlyginimą.

Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą ir darydami išvadą, jog ieškovė pareikštu ieškiniu prašo atsakovų civilinės atsakomybės taikymo, siekdama žalos atlyginimo iš atsakovų priteisimo, netinkamai teisiškai kvalifikavo kilusį ginčą kaip ginčą dėl atsakovų civilinės atsakomybės, dėl to netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančią teisės normą, t. y. CK 6.125 straipsnio 8 dalies normą, įtvirtinančią sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo, bet ne CK 6.125 straipsnio 1 dalies normą, nustatančią  bendrąjį ieškinio senaties terminą – dešimt metų.  Nagrinėjamoje byloje nenustačius visų būtinųjų CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų teisei reikalauti daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo įgyvendinti bei pirminės kreditorės ir atsakovų susitarimo dėl konkrečių darbų, pagerinant turtą, atlikimo ir šiems darbams atlikti patirtų išlaidų atlyginimo, ieškinys dėl tokių išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintas pagrįstai, tinkamai išaiškinus ir pritaikius susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančią materialiosios teisės normą bei padarius faktinėmis bylos aplinkybėmis pagrįstas išvadas.

_____

Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų vykdant taikos sutartį išieškotas palūkanas kaip nuostolius ir atleisti jį nuo prievolės mokėti atsakovams palūkanas pagal taikos sutartį ateityje. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šiais reikalavimais ieškovas iš esmės siekia, jog būtų pakeistos teismo patvirtintos ir nagrinėjamoje situacijoje iš dalies priverstinai įvykdytos taikos sutarties sąlygos – panaikinti sudarant taikos sutartį jo prisiimti įsipareigojimai, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsisakė bylą nagrinėti kaip tapačią įsiteisėjusia teismo nutartimi užbaigtam ginčui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Priešingas aiškinimas reikštų, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos galėtų būti peržiūrėtos atskiroje civilinėje byloje, o tai nepagrįstai paneigtų teismo patvirtintos taikos sutarties teisinę galią ir galėtų sudaryti sąlygas piktnaudžiauti procesu. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad teismų procesinių sprendimų motyvai atitinka CPK 137 straipsnio 4 punkte įtvirtintą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, o netinkamos proceso teisės normos nurodymas pirmosios instancijos teismo sprendime nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamus procesinius sprendimus.

_____

Nutartyje dėl verslininko pareigos suteikti informaciją vartotojui, pateikti naudojimosi preke instrukcijas ir saugos informaciją, pabrėžta, kad sprendžiant dėl vartotojo teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, ir teismų praktikoje suformuluotos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas. Kilus ginčui dėl verslininko pareigos suteikti informaciją vartotojui tinkamo vykdymo, pareiga įrodyti patirtus neigiamus padarinius, nuostolių faktą, priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka vartotojui, o pareiga įrodyti, kad informacija buvo suteikta ir ji buvo suteikta aiškiai ir suprantamai, – verslininkui. Verslininkui neįrodžius, kad informacija vartotojui buvo suteikta arba kad ji suteikta tinkamai, yra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų. Vartotojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą, be kita ko, grindžiama Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai, aiškindami verslininko pareigos atskleisti informaciją turinį ir spręsdami dėl šio pareigos pažeidimo nustatymo kaip neteisėto veiksmo – vienos iš verslininko civilinės atsakomybės sąlygų, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino, todėl ir šiuo požiūriu netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias verslininko informacijos atskleidimo pareigą.

Be to, priminta, kad  teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo spręstina pagal bendrą advokatui sumokėtą sumą (įskaitant PVM). Tačiau nagrinėjamu atveju kasaciniam teismui nusprendus, kad byloje priimti teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam teismui, atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Back to top button