Naujausia LVAT praktika apie viešųjų ir privačiųjų interesų derinimą, asmens duomenų apsaugą ir kitus klausimus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 sprendė ginčą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo (Sprendimo) dalies, kuria pripažinta pareiškėjas pažeidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) 5 str. 1 d. (a) p. ir 6 str. 1 d. (a) p.
Pirmosios instancijos teismas Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, nustatydamas, jog A. V. nelaikytinas viešuoju asmeniu, todėl publikacijoje pateikti duomenys be trečiojo suinteresuoto asmens (A. V.) sutikimo laikytini jo teisių pažeidimu.
LVAT nurodė, kad nagrinėtu atveju nebuvo ginčo dėl to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, dėl savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje. LVAT konstatavo, kad viešuosiuose pirkimuose, apie kuriuos buvo kalbama publikacijoje, dalyvavo privatus juridinis asmuo, kurio akcininkas yra A. V., o ne pats A. V.. Taip pat Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai buvo pateikta informacija, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, dalyvaudamas 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose su Liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono sąrašu, nebuvo ir Sprendimo priėmimo metu Liberalų sąjūdžio partijos narys.
LVAT, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, laikė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo (A. V.) negali būti laikomas viešuoju asmeniu VIĮ 2 straipsnio 78 dalies prasme, nes publikacijos paskelbimo metu jo veikla buvo nebuvo susijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu, ar kitais viešaisiais reikalais. LVAT papildė, kad įmonė, kurios akcininkas yra A. V., neteikė viešųjų paslaugų.
LVAT pažymėjo, kad šiuo atveju nors A. V. ir dalyvavo 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose su Liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono sąrašu, tačiau nebuvo išrinktas, nebuvo Liberalų Sąjūdžio partijos narys, nevykdė aktyvios politinės veiklos. Todėl LVAT atmetė pareiškėjo argumentą, jog kandidatavimo faktas yra pagrindas A. V. laikyti viešuoju asmeniu ne tik kandidatavimo laikotarpiu.
LVAT nurodė, kad nagrinėtu atveju publikacijoje buvo paskelbti trečiojo suinteresuoto asmens duomenys: vardas, pavardė ir giminystės ryšys. LVAT vertinimu, pareiškėjas, šiuo atveju publikacijoje paskelbęs minėtus duomenis apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, taigi būdamas duomenų tvarkytoju, nepateikė duomenų apie tai, jog buvo gavęs A. V. sutikimą skelbti asmens duomenis. Todėl LVAT padarė išvadą, kad pareiškėjas neįvykdė DBAR 6 str. 1 d. (a) p. nurodytos pareigos gauti A. V. sutikimą.
LVAT pabrėžė, kad A. V. yra privatus asmuo, todėl atskleisti privatūs duomenys (vardas, pavardė ir giminystės ryšys) neatskleidė jokių viešo pobūdžio detalių. LVAT prideda, kad publikacijoje nebuvo skelbiama apie teisei ar gerai moralei priešingas veikas ar visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms priešingus veiksmus, kurias būtų galima atskleisti nesant A. V. sutikimo. Iš publikacijos turinio nebuvo negalima spręsti, kad A. V., kaip privataus asmens, privačių duomenų visuma tenkino viešąjį interesą. Todėl LVAT teigimu, kad publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų.
LVAT, pasisakydamas dėl VIĮ 14 str. 3 d. išimties taikymo, kurioje numatyta, jog informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą, nurodė, kad ši išimtis gali būti taikoma tik viešiesiems asmenims.
LVAT pasisakė, kad publikacija buvo paskelbta 2019-12-27, o duomenys apie galbūt vykstantį ikiteisminį tyrimą gauti tik 2020-09, t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo publikacijos paskelbimo. Todėl LVAT vertinimu ir šiuo pagrindu nagrinėtu atveju negalėjo būti taikoma VIĮ 14 str. 3 d. numatyta išimtis.
LVAT pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o apeliacinį skundą atmetė.
LVAT pirmininkas pateikė teikimą atnaujinti procesą dėl neteisingai išaiškintos materialinės teisės normos.
LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021 sprendė ginčą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas, buvęs Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, nepraėjus vienerių metų laikotarpiui po to, kai nustojo eiti šias pareigas, atstovaudamas fiziniam asmeniui Savivaldybės taryboje, pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (VPIDVT įstatymas) 20 str. 1 d. nuostatas.
LVAT nurodė, kad pagal VPIDVT įstatymą pareiškėjui, kaip buvusiam valstybės politikui, yra taikomos minėto įstatymo nuostatos, tarp jų – ir 20 str. 1 d nurodytas apribojimas asmeniui, nustojusiam eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, – draudimas vienerius metus atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo.
LVAT, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Advokatūros įstatymo nuostatos, konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad VPIDVT įstatymas yra specialusis įstatymas interesų derinimo požiūriu, šioje srityje jis turi pirmenybę prieš Advokatūros įstatymą. Todėl LVAT padarė išvadą, kad draudimas vienerius metus atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje asmuo paskutinius metus dirbo ar ėjo pareigas, taikomas ir advokatui.
Pagal bylos medžiagą pareiškėjas 2019-11-11 sudarė atstovavimo sutartį su kliente (Savivaldybės tarybos atleistu iš darbo fiziniu asmeniu). Pareiškėjas pagal minėtą atstovavimo sutartį atstovavo klientės interesams Darbo ginčų komisijos posėdyje nagrinėjamoje darbo ginčo byloje, o vėliau, kartu su kliente pareikė pasiūlymą Savivaldybės tarybai sudaryti su kliente taikos sutartį minėtoje darbo ginčo byloje. Taip pat byloje nustatyta, jog VTEK buvo gautas skundas dėl pareiškėjo, kaip buvusio valstybės politiko, galimo VPIDVT įstatymo 20 str. 1 d. bei šio straipsnio 2 d. pažeidimo. VTEK, 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje susipažinusi su skundo aplinkybėmis, nusprendė nepradėti tyrimo dėl galimo A. J. VPIDVT įstatymo 20 str. 2 d. pažeidimo, pareiškėjui atstovaujant klientę Darbo ginčų komisijoje, konstatavusi, jog pareiškėjui, kaip Savivaldybės tarybos nariui, nebuvo suteikti įgaliojimai vienasmeniškai spręsti klausimus, susijusius su Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo darbo santykiais, todėl jis galėjo atstovauti klientę Darbo ginčų komisijoje ginant jos interesus, susijusius su atleidimu iš darbo. Tyrimas VTEK pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tik dėl jo atstovavimo klientės interesams Savivaldybės taryboje, teikiant pasiūlymą sudaryti taikos sutartį darbo ginčo byloje.
LVAT, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas, kartu su kliente teikdamas pasiūlymą sudaryti taikos sutartį darbo ginčo byloje, atstovavo klientę kaip fizinį asmenį būtent Darbo ginčų komisijoje, o ne Savivaldybės taryboje. LVAT išaiškino, kad pasiūlymas sudaryti taikos sutartį Savivaldybės tarybai yra tik tokio atstovavimo išraiškos forma, būdas, vienas procesinis veiksmas, kuris negali būti prilygintas fizinio ar juridinio asmens atstovavimui, nesusijusiam su darbo, civilinio ar administracinio ginčo sprendimu teisme ar ikiteisminėje institucijoje.
LVAT konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad VTEK pripažino pareiškėjo teisę atstovauti klientę Darbo ginčų komisijoje, ginant jos interesus, susijusius su atleidimu iš darbo, pareiškėjo atlikti atskiri procesiniai veiksmai šioje darbo ginčo byloje (pateiktas pasiūlymas sudaryti taikos sutartį) negali būti vertinamas kaip savarankiškas, su darbo ginčo byla nesusijęs kreipimasis į Savivaldybės tarybą, atstovaujant klientės interesams.
LVAT pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, o apeliacinį skundą tenkino.
LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2107-525/2021 sprendė ginčą dėl Lošimų priežiūros tarnybos įsakymo, kuriuo pareiškėjui už šiurkštų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) 9 str. 9 d. pažeidimą pareiškėjui skirta 495 900 Eur bauda.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino PPTFPĮ 9 str. 9 d. reikalavimus, pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino ginčijamą Įsakymą. Lošimų priežiūros tarnyba apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą.
LVAT nurodė, kad PPTFPĮ 9 str. 9 d. norma konkrečiai nereglamentuoja, kokiu būdu bendrovės privalo papildomai patikrinti kliento tapatybę. Todėl LVAT pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažino, kad pareiškėjo naudota klientų papildomos patikros sistema, kai specialioje kompiuterinėje programoje esant patalpintai kiekvieno kliento nuotraukai, o taip pat nuskenuotam jo asmens dokumentui, kiekvieną kliento atliekamą operaciją elektroniniame registre registruojantys Lošimo namų darbuotojai kliento tapatybę gali papildomai patikrinti bei atitinkamai kiekvieną operaciją konkrečiam klientui priskirti matydami kliento asmens duomenis savo kompiuterio ekrane, yra tinkamas PPTFPĮ 9 str. 9 d. numatytos pareigos papildomai patikrinti kliento tapatybę įgyvendinimas.
LVAT laikė nepagrįstais Lošimų priežiūros tarnybos argumentus, kad pareiškėjo pildytas registras, kurio išrašas buvo pateiktas, buvo pildytas ne PPTFPĮ 9 str. 9 d. vykdymo tikslais. LVAT nurodė, jog aplinkybės, kad į registrą asmuo buvo įtraukiamas nuo pirmojo atlikto keitimo/statymo, nesvarbu, ar ši operacija viršys 1 000 Eur ribą, kad registrą pareiškėjas pildo apie 13 metų, nors reikalavimas registruoti tarpusavyje susijusias pinigines operacijas įtvirtintas tik 2017-07-13, nepaneigia to, jog registre buvo registruojami klientai, sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jie keičia grynuosius pinigus į lošimo priemones arba lošimo priemones į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu.
LVAT išaiškino, kad aplinkybė, kad registrą pareiškėjas naudojo savo vidaus administravimo tikslais, taip pat nepaneigia to, jog registras buvo pildomas PPTFPĮ 9 str. 9 d. vykdymo tikslais, nes registro pildymo tikslai – vidaus administravimo tikslu ir PPTFPĮ 9 str. 9 d. vykdymo tikslu – vienas kitam neprieštarauja. LVAT pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o apeliacinį skundą atmetė.
LVAT administracinėje byloje Nr. eP-37-556/2021 sprendė dėl proceso atnaujinimo.
Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad procesas turi būti atnaujintas dėl to, jog byloje buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant bei egzistuoja poreikis užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą. LVAT tenkino pareiškėjo prašymą antruoju pagrindu.
LVAT nurodė, kad procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. LVAT pažymėjo, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinis teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl diskriminavimo draudimo, kaip ir dėl lygiateisiškumo principo taikymo, taigi nei pirmosios instancijos teismo sprendime, nei LVAT nutartyje nepasisakyta dėl šios nutarties 76.2 p. nurodytos Konstitucinio teismo suformuotos praktikos dėl diskriminacijos draudimo, lygiateisiškumo principo taikymo, pritaikymo.
LVAT padarė išvadą, kad kadangi vienas iš proceso atnaujinimo instituto tikslų yra tai, kad neliktų galioti neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai, o byloje nebuvo analizuojami ir vertinami pareiškėjo argumentai diskriminacijos aspektu, nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo argumentų ir nurodomų aplinkybių, kad su kitais asmenimis, kurie buvo toje pačioje ar panašioje padėtyje, kaip ir jis (pareiškėjas), buvo elgiamasi kitaip, kartu vertinant ir su nagrinėjamu ginču susijusį Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymą bei kitą socialiniam konfliktui aktualų teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į EŽTT suformuotą praktiką, procesas byloje turėjo būti atnaujintas. LVAT, tenkindamas prašymą, administracinę bylą atnaujino.
Apžvalgą parengė VU Teisės fakulteto IV kurso studentas Vytautas Vaicekauskas
