Naujausia LVAT praktika: nuo rinkimų teisės iki migracijos klausimų
LVAT administracinėje byloje Nr. A-1696-502/2021 sprendė ginčą dėl Registrų centro atsisakymo pakeisti kadastro duomenis dėl žemos įtampos elektros oro linijos, kadastro duomenis Registre ir įregistruoti fizinio asmens (pareiškėjo) nuosavybės teises į šį daiktą.
Registrų centras prašymą atmetė NTKĮ 13 str. 4 d. 2 p. pagrindu, nurodęs, kad žemos įtampos elektros oro linija Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu pripažinta kilnojamuoju daiktu, o kilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto kadastre neregistruojami. Pirmosios instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą.
LVAT išaiškino, kad pagal NTRĮ 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o NTKĮ 3 str. 4 d. analogiškas statusas nustatytas ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašytiems ir nepakeistiems duomenims. Pagal NTKĮ 5 str. 2 d. atsakingu už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą numato nekilnojamojo turto registro tvarkytoja. Todėl, pagal LVAT, šis subjektas, užtikrindamas duomenų teisingumą, privalo imtis priemonių, kad nesusidarytų negalima situacija kai registre ir kadastre esantys duomenys būtų akivaizdžiai neteisingi, t. y. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kilnojamasis turtas, neatitinkantis jo faktinės situacijos.
LVAT pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė.
LVAT administracinėje byloje Nr. eA-3661-502/2021 sprendė ginčą dėl žemės servitutų, nustatytų trims privačioms įmonėms, panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
NŽT panaikino nustatytus servitutus. Pirmosios instancijos teismas NŽT sprendimą panaikino. Teismas sprendė, jog NŽT, priimdama sprendimą, pakeitė esamus servitutus, nesilaikydama servitutų nustatymo tvarkos.
LVAT, įvertinęs teisinį reglamentavimą nustatytą Žemės įstatyme bei CK, padarė išvadą, jog teisės aktuose nenumatyta servitutų (jų turinio ar vietos) keitimo procedūra, teisės aktai numato tik naujo servituto nustatymo ir jau nustatyto servituto panaikinimo atvejus. Todėl, pagal LVAT, norint pakeisti servituto vietą ar plotą, būtina nustatyti naują servitutą CK nustatytais pagrindais, ir atskirai kreiptis į NŽT dėl servituto, kurį norima panaikinti, pripažinimo pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui. Tais atvejais, kai servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, jis gali būti panaikintas NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, tik atitinkamai esant viešpataujančiojo daikto savininko raštu įformintam atsisakymui ir / arba tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų tarpusavio susitarimui.
LVAT pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
LVAT administracinėje byloje Nr. eA-3565-968/2021 sprendė ginčą dėl tikrovę neatitinkančių duomenų apie turimą kvalifikaciją ir gautą pažymėjimą pateikimą, t. y. ar pareiškėjas (fizinis asmuo) teikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančių duomenų apie turimą kvalifikaciją ir gautą pažymėjimą.
Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjas teikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančių duomenų apie turimą kvalifikaciją ir gautą pažymėjimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą sprendimą paliko nepakeistą.
LVAT padarė išvadą, kad Migracijos departamentas, neturėdamas pakankamai duomenų, kad užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją, prieš priimdamas sprendimą turėjo pareigą apklausti pareiškėją (kreiptis dėl papildomų paaiškinimų) ir pateiktus paaiškinimus, kartu su kitais surinktais duomenimis, įvertinti priimant sprendimą dėl užsieniečio prašymo. To nepadaręs, Migracijos departamentas padarė esminį administracinio akto (administracinio sprendimo) priėmimo procedūrinį pažeidimą, dėl ko nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir Sprendimo pagrįstumas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
LVAT pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino.
LVAT administracinėje byloje Nr. P-60-815/2021 sprendė klausimą dėl sąlygų atnaujinti procesą egzistavimo tuo pagrindu, kad LVAT sprendime padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas (ABTĮ 156 str. 2 d. 10 p.). Šioje byloje proceso atnaujinimą inicijavo LVAT pirmininkas.
LVAT teisėjų kolegija sprendime, kuris priimtas atnaujintinoje administracinėje byloje, nurodė, kad šalina teisės spragą, šią savo teisės spragos šalinimo funkciją pagrindė Konstitucijos nuostatomis ir jas aiškinančia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, tačiau tuo pat metu nurodė, kad teisės spragą šalina vadovaudamasis Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 str. 5 d. ir 12 str. 6 d. nuostatomis.
Teisėjų kolegija, sutikdama su LVAT pirmininko teikimu, nurodė, kad įstatymo projekto nuostatos nėra teisės šaltinis, nėra teisė, todėl iš LVAT sprendimo nėra suprantama, kokia teise apskritai buvo vadovaujamasi, t. y., jei taikoma įstatymo analogija, nenurodytas tas konkretus įstatymas, o jei taikoma teisės analogija, nenurodyti iš Konstitucijos kylantys teisės principai, kuriais remiamasi, bei neišdėstyta teisinė taisyklė, taikoma tam individualiam ginčo teisiniam santykiui. Buvo pripažinta, kad yra padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, todėl atnaujino minėtą administracinę bylą.
Santrauką parengė VU Teisės fakulteto IV kurso studentas Vytautas Vaicekauskas
