Nesėkmingi kreipimaisi į Konstitucinį Teismą dėl tariamos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje esančios teisės spragos ir ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies nuostatos „prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas“ konstitucingumo
Administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, kuriame išdėstyti tokios atsakomybės pagrindai ir sąlygos.
Remdamasis šiuo straipsniu, pareiškėjas padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas priteisti turtinę žalą, kuri pasireiškė kaip bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinėje byloje, kurioje pripažinti neteisėtais ir panaikinti valstybės institucijų administraciniai sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Šis teismo sprendimas, patikrintas apeliacine tvarka, paliktas nepakeistas. Pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su individualiu konstituciniu skundu dėl Civilinio Kodekso 6.271 straipsnyje esančios teisės spragos. Pareiškėjo nuomone, minėtame straipsnyje pagal Konstituciją turi, tačiau nėra nustatyta, kad administracinėje byloje, kurioje valdžios institucijos veiksmai pripažinti neteisėtais, asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti pripažintos žala, kuri priteisiama vadovaujantis būtent nurodyto straipsnio pagrindu. Pareiškėjo nuomone, ši teisės spraga leidžia valstybei išvengti pareigos atlyginti žalą ir dėl to yra nesuderinama su Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, kuri numato, kad asmeniui padarytos inter alia materialinės žalos atlyginimas turi būti nustatytas įstatymu.
Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo individualų konstitucinį skundą, padarė išvadą, kad pareiškėjas išties nesutinka su administracinių teismų vertinimu, jog advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ)) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų, taip pat kad prašymo atlyginti administracinėse bylose patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje ir todėl nėra pagrindo pripažinti, jog teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai prašyti šių išlaidų atlyginimo administraciniame teisme, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Tai nustatęs, Konstitucinis teismas konstatavo, kad aptariamas pareiškėjo individualus konstitucinis skundas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui, nes pareiškėjas iš esmės kelia ne CPK 6.271 straipsnio atitikties Konstitucijai, o šio straipsnio taikymo administracinių teismų praktikoje klausimą. Todėl Konstitucinis Teismas šį individualų konstitucinį skundą atsisakė nagrinėti.
***
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi nutarė laikyti nepaduotu pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą pareiškėjui nepašalinus trūkumų (nustatyta, kad pareiškėjas, be kita ko, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo surašė aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kaip reikalaujama ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje). Pareiškėjas individualiu konstituciniu skundu prašė Konstitucinio Teismo ištirti, ar ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies nuostata „prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas“ neprieštarauja Konstitucijai, nes ji, pasak pareiškėjo, užkerta kelią siekti teisingumo.
Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas buvo tik vienas iš ABTĮ nustatytų reikalavimų, kurių neatitiko pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo (taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą neatitiko ir ABTĮ 158 straipsnio 3 dalies bei 160 straipsnio 1 dalies 4, 5, 7 punktų reikalavimų), padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo prašymo ištirti ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies nuostatos atitiktį Konstitucijai tyrimas būtų savitikslis, nes net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo ginčijama nuostata būtų pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, tai nesudarytų prielaidų spręsti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą kitaip, nei jis buvo išspręstas, t. y. toks konstitucinis tyrimas neužtikrintų, kad bus įvykdytas teisingumas. Todėl Konstitucinis Teismas šį individualų konstitucinį skundą atsisakė nagrinėti.
Primintina, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. gruodžio 16 d. yra priėmęs ir dar neišnagrinėjęs prašymo ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja ABTĮ 158 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas arba, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats (plačiau čia).
Informaciją parengė VU Teisės fakulteto Mokslinė teminė grupė „Administracinės teisės pokyčiai: adaptyvios lyderystės viešajame administravime link“.
