Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti fizinio asmens prašymą ištirti įstatymo nuostatos, pagal kurią prašymą dėl proceso atnaujinimo gali surašyti advokatas arba aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, konstitucingumą

Konstituciniame Teisme gruodžio 16 d. priimtas nagrinėti pareiškėjos fizinio asmens prašymas ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai („Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“), 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 158 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas arba, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats.

Pareiškėja savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kuria pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje atsisakyta priimti pareiškėjai nepašalinus trūkumų: pareiškėja  nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašė ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo.

Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Pareiškėja, prieš kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, išnaudojo visas įstatyme numatytas teisinės gynybos priemones, ji nėra praleidusi Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto keturių mėnesių nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos termino.

Pareiškėja savo prašymą iš esmės grindžia šiais argumentais. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisminę gynybą yra absoliuti, jos negalima paneigti ar pernelyg apriboti. Ginčijamu ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį prašymą dėl proceso atnaujinimo turi surašyti advokatas arba asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, pareiškėjos teigimu, pernelyg apribojama asmens teisė į teisminę gynybą tais atvejais, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Nors visuose teismo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose keliami panašūs prašymo dėl proceso atnaujinimo surašymo reikalavimai, teisę kreiptis į teismą ribojanti sąlyga – reikalavimas, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo pasirašytų advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, skirtingai nei prašymams atnaujinti civilinę, baudžiamąją ar administracinių nusižengimų bylą, yra nustatytas tik prašymui atnaujinti procesą administracinėje byloje. Nei ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje, nei kitose ABTĮ nuostatose nėra nustatyta reikalavimo, kad atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, dėl to proceso šalys atsiduria nelygiavertėje padėtyje. Be to, pasak pareiškėjos, ginčijamu teisiniu reguliavimu asmenys diskriminuojami dėl jų išsilavinimo ir materialinės padėties.

Šis prašymas – aštuntasis priimtas nagrinėti individualus konstitucinis skundas po to, kai 2019 m. Konstitucijoje buvo įtvirtinta fizinių ir juridinių asmenų teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Konstitucinio Teismo informacija