AntstoliaiTeismai

Konstitucinis Teismas nevertins Civilinio proceso kodekso nuostatų, susijusių su dokumentų dėl pinigų sumų išieškojimo paskirstymu antstoliams, konstitucingumo

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu grąžino pareiškėjui Vilniaus apygardos teismui prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Civilinio proceso kodekso 650 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta: „Vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko <…>“

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs civilinės bylos dėl antstolio veiksmų – patvarkymo, kuriuo atsisakyta priimti išieškotojo (juridinio asmens) pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą, nagrinėjimą.

Pareiškėjas, grįsdamas savo abejones ginčyto teisinio reguliavimo tiek, kiek jis nurodė, atitiktimi konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principams, pažymėjo, kad juo išieškotojui nustatyta daugiau pareigų išieškojimo procese, o skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės domėtis savo vykdomosiomis bylomis. Šiame kontekste pareiškėjui kilo abejonių ir dėl to, kad ginčytu teisiniu reguliavimu panaikinama išieškotojo teisė pasirinkti antstolį bylose dėl pinigų sumų išieškojimo, tačiau tokia teisė yra kitose bylose.

Konstitucinis Teismas priminė, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, grįsdamas savo abejones ginčyto teisinio reguliavimo konstitucingumu, neatsižvelgė į nurodytąsias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, nevertino pinigų sumų išieškojimo proceso specifikos ir nepaaiškino, kodėl skolininkai ir išieškotojai turėtų būti vertinami kaip esantys vienodoje (panašioje) padėtyje vykdomųjų dokumentų dėl pinigų sumų išieškojimo pateikimo vykdyti kontekste. Pareiškėjas nepagrindė ir to, kodėl, atsižvelgiant į tai, kaip esantys vienodoje (panašioje) padėtyje turėtų būti vertinami ir išieškotojai bylose dėl pinigų sumų išieškojimo bei išieškotojai kitose, su pinigų sumų išieškojimu nesusijusiose, bylose. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kodėl pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti skirtingos vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti tvarkos, taikytinos bylose dėl pinigų sumų išieškojimo, ir kitose bylose.

Pareiškėjas savo abejonėms dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 4, 5 dalims pagrįsti rėmėsi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis dėl ūkinės veiklos laisvės užtikrinimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime konstatavo, jog antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos.

Tačiau pareiškėjas  nesiejo šių oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų su savo prašymu ir nepagrindė, kodėl pagal Konstituciją antstolio, kaip valstybės kontroliuojama profesija užsiimančio asmens, veiklos specifika suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti būtent tokį vykdomųjų dokumentų dėl pinigų sumų išieškojimo pateikimo vykdyti teisinį reguliavimą, pagal kurį išieškotojas galėtų pats pasirinkti, kuriam antstoliui perduoti vykdyti tokį vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjas nepagrindė ir to, kodėl pagal Konstituciją, antstoliams vykdant viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas, konkurencija turėtų būti užtikrinama ir kodėl, jeigu ji būtų užtikrinama, tai galėtų būti daroma tik sudarant galimybę išieškotojui pačiam pasirinkti antstolį, kuriam perduotinas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad tiek nacionalinėje, tiek Europos Sąjungos teisėje yra įtvirtinta vartotojo teisė pasirinkti paslaugos teikėją. Tuo tarpu ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas, pasak pareiškėjo, neužtikrina vartotojų teisių gynimo garantijų, todėl kyla abejonė, ar jį nustačius nebuvo pažeista valstybės pareiga ginti vartotojo interesus. Tačiau pareiškėjas savo prašyme nepaaiškino, kodėl, atsižvelgiant į antstolio veiklos – viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymo specifiką, pagal Konstituciją turi būti nustatytas tik toks vykdomųjų dokumentų dėl pinigų sumų išieškojimo pateikimo vykdyti teisinis reguliavimas, kuriuo išieškotojams būtų suteikta teisė pasirinkti antstolį, kuriam pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo, ir kodėl būtent toks teisinis reguliavimas būtų būtinas ir tinkamas pagal Konstituciją.

Pareiškėjas prašyme pateikė ir daugiau teiginių, kurie vertinti kaip bendro pobūdžio samprotavimai, kuriais keltas ginčyto teisinio reguliavimo nustatymo tikslingumo klausimas. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad ne kartą yra konstatavęs, jog jis nevykdo teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti, todėl jo prašymas grąžintas kaip neatitinkantis Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Konstitucinio Teismo informacija

Back to top button