Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. į Konstitucinį Teismą su individualiu konstituciniu skundu gali kreiptis kiekvienas asmuo, siekiantis apginti Konstitucijai prieštaraujančiu įstatymu ar kitu Seimo aktu, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktu pažeistas savo konstitucines teises ar laisves.
Per pirmuosius dvejus šio žmogaus teisių gynimo instituto veikimo metus įgyta patirtis rodo, kad galimybė asmeniui tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą buvo labai reikalinga – ja naudojamasi itin aktyviai. Jau išspręstos bylos pagal individualius konstitucinius skundus taip pat rodo, kad galimybė apginti savo teises Konstituciniame Teisme yra reali – pusėje bylų, išspręstų pagal individualius konstitucinius skundus, nustatyta, kad ginčytas teisės aktas prieštarauja ar prieštaravo Konstitucijai.
Konstituciniame Teisme per dvejus metus nuo individualaus konstitucinio skundo instituto įdiegimo iš viso gauti 428 individualūs konstituciniai skundai. Absoliuti dauguma visų Konstitucinio Teismo gaunamų prašymų pateikiami būtent tų asmenų, kurie kreipėsi su individualiais konstituciniais skundais. Svarbu tai, kad asmenų prašymuose ištirti teisės aktų, pareiškėjų nuomone, pažeidžiančių jų konstitucines teises ar laisves, atitiktį Konstitucijai keliamų konstitucinių problemų sprendimas svarbus ne tik konkrečiam žmogui, bet ir kitiems asmenims bei visuomenei. Konstitucinio Teismo pirmininkės Danutės Jočienės teigimu, galimybė minėtiems asmenims kreiptis į Konstitucinį Teismą leidžia jiems ne tik apginti savo konstitucines teises ar laisves, bet ir prisidėti prie teisės sistemos tobulinimo šalinant iš jos Konstitucijai prieštaraujančias teisės aktų nuostatas.
„Konstituciniam Teismui išsprendus bylą pagal vieno ar kelių pareiškėjų prašymus, Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas teisės aktas nebegalės būti taikomas nė vieno asmens, esančio tokioje pat padėtyje, atžvilgiu. Taigi žmogus, kreipęsis į Konstitucinį Teismą dėl savo teisių ar laisvių pažeidimo, apsaugo ir kitus žmones. Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. priimtas nutarimas byloje, pradėtoje pagal individualų konstitucinį skundą dėl to, kad pagal tuo metu galiojusias Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas kai kuriems asmenims nebūdavo atlyginamos patirtos advokato išlaidos. Šioje byloje Konstitucinis Teismas nustatė esminį principą, kad nekaltas asmuo negali patirti neigiamų kreipimosi į teismą pasekmių nei administracinių nusižengimų, nei baudžiamosiose bylose“, – pabrėžė D. Jočienė.
Ši byla – viena iš šešių Konstituciniame Teisme jau išspręstų bylų pagal individualius konstitucinius skundus. Trijose iš jų nustatytas ginčyto teisės akto prieštaravimas Konstitucijai. Iš viso šiuo metu nagrinėjimo laukia vienuolika individualių asmenų prašymų, tai sudaro beveik pusę priimtų nagrinėti Konstituciniame Teisme prašymų.
Pasak D. Jočienės, reikia pripažinti, kad vis dar išlieka aktualus individualių konstitucinių skundų kokybės klausimas. Konstituciniam Teismui sprendžiant dėl individualių konstitucinių skundų priimtinumo, t. y. ar pagal juos gali būti pradėta byla Konstituciniame Teisme, dažnai teko pripažinti, kad skundas neatitinka vieno ar kelių jam keliamų priimtinumo reikalavimų.
„Konstitucinis Teismas siekia, kad kuo daugiau žmonių, manančių, jog jų teisės ar laisvės pažeistos, kreiptųsi į Konstitucinį Teismą. Tačiau dar svarbiau, kad kreipimaisi atitiktų Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus jiems keliamus reikalavimus, nes tik tinkamai parengti prašymai priimami nagrinėti ir pagal juos pradedamos konstitucinės justicijos bylos. Priežasčių, dėl kurių Konstitucinis Teismas negalėjo priimti nagrinėti individualių konstitucinių skundų, analizė rodo, kad trūkumai dėl individualių skundų priimtinumo išlieka vis tie patys“, – sako D. Jočienė.
Dažniausias prašymo trūkumas – prašoma ne vertinti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės priimtų aktų atitiktį Konstitucijai, bet vertinti, peržiūrėti (pakeisti, panaikinti) teismų sprendimus, peržiūrėti ar atnaujinti teismų išnagrinėtas bylas, spręsti kitų institucijų kompetencijai priskirtus klausimus, nors to daryti Konstitucinis Teismas negali (nurodytais pagrindais atsisakyta nagrinėti 167 individualius konstitucinius skundus ar jų dalis). Kitos dažnos klaidos – ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu nebuvo priimta sprendimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės (96 individualūs konstituciniai skundai ar jų dalys), keliami ne įstatymų (ar kitų teisės aktų) atitikties Konstitucijai, o jų nuostatų taikymo klausimai (69 individualūs konstituciniai skundai ar jų dalys). Be to, neretai yra nepaisoma nustatytų terminų ir į Konstitucinį Teismą kreipiamasi pavėluotai (26 individualūs konstituciniai skundai ar jų dalys);
Daugumos Europos šalių, kuriose yra įtvirtintas individualaus konstitucinio skundo institutas, praktika rodo, kad vidutiniškai konstituciniai teismai priima nagrinėti 3–10 proc. visų asmenų pateiktų kreipimųsi. Lietuva šiuo atžvilgiu neišsiskiria iš kitų šalių – priimtinų nagrinėti Konstituciniame Teisme skundų dalis sudaro apie 6 proc.
Primename, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą kreiptis į Konstitucinį Teismą asmuo gali tik tada, kai:
– jis mano, kad jo paties konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeistos;
– pažeidimą lemia Seimo, Vyriausybės arba Prezidento priimto teisės akto nuostatos;
– asmuo, gindamas savo pažeistas teises, jau kreipėsi į teismą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė apeliacine ir, jei taikoma, kasacine tvarka;
– nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo nepraėjo daugiau nei keturi mėnesiai.
Be to, individualaus asmens prašymas ištirti įstatymo, Vyriausybės nutarimo ar Prezidento dekreto atitiktį Konstitucijai turi būti pagrįstas teisiniais argumentais, t. y. turi būti nurodyta, kodėl ginčijamas teisės aktas, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Konstitucijai ir kuriems konkrečiai Konstitucijos straipsniams (jo dalims, punktams) jis prieštarauja.
Asmuo Konstituciniam Teismui gali skųsti ne patį teismo sprendimą, kitų valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimus, bet įstatymą ar kitą aukščiausių valstybės valdžios institucijų priimtą teisės aktą, kuris taikytas pareiškėjo atžvilgiu priimant sprendimą, nuosprendį.
Pagal Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme įtvirtintus reikalavimus kreiptis į advokatą norint pateikti individualų konstitucinį skundą nėra būtina. Šių skundų pateikimas Konstituciniam Teismui nekainuoja – žyminis mokestis nėra nustatytas.
Išsamią informaciją, kaip pateikti individualų konstitucinį skundą, galima rasti Konstitucinio Teismo svetainės www.lrkt.lt skyrelyje „Informacija asmenims“.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo informacija
