Teisme pirmą kartą išnagrinėta baudžiamoji byla dėl dopingo medžiagų gabenimo ir laikymo turint tikslą jas platinti

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmą kartą išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje asmenys nuteisti už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 276¹ straipsnio 1 dalyje, – neteisėtą Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme (toliau – Dopingo kontrolės įstatymas) nurodytų medžiagų gabenimą ir laikymą turint tikslą jas platinti.

Šioje byloje nuteistųjų A. J. ir B. V. gynėjai advokatai kasaciniais skundais prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirti nuteistiesiems kuo mažesnes baudas.

Kasacinį skundą nuteistųjų gynėjai advokatai argumentavo netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu (BK 2761 straipsnis „Neteisėtas disponavimas Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis turint tikslą jas platinti“), pažeistomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir per griežtomis bausmėmis. Abiejuose kasaciniuose skunduose buvo nurodyta, kad nuteistieji yra nusipelnę sporto treneriai ir į tai nebuvo atsižvelgta jiems paskiriant bausmę, kitaip tariant, neįvertinti ilgalaikiai nuteistųjų nuopelnai sporte.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, atmetė kasacinius skundus ir konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nustatė BK 276¹ straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius nuteistųjų veiksmuose. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tiek B. V., tiek A. J. savo žinioje turėjo medžiagų, nurodytų Dopingo kontrolės įstatyme ir jį lydinčiuose norminiuose dokumentuose. Nuteistųjų tikslas platinti dopingo medžiagas buvo atskleistas įvertinus surastų medžiagų kiekį ir jų įvairovę, taip pat pagrįstai atsižvelgta į tai, kad abu nuteistieji buvo didelę patirtį turintys sporto treneriai, neabejotinai žinantys, kad jų laikomos medžiagos yra priskiriamos dopingo medžiagoms ir jų platinimas yra draudžiamas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai motyvuotai paneigė nuteistųjų gynybines versijas dėl tariamo dopingo medžiagų vartojimo savo reikmėms, o abiejų nuteistųjų versija dėl to, kad dopingo medžiagas jie turėjo tik gydymosi tikslais, buvo paneigta atlikus sisteminę byloje surinktų įrodymų analizę. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. nuteistųjų asmenybę apibūdinančius duomenis, jų kaltės laipsnį bei pobūdį ir kt. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo paskirtomis bausmėmis ir jų nekeitė, pateikė aiškią tokio sprendimo motyvaciją.

Teisėjų kolegija nutartyje pabrėžė, kad nusikalstamas veikas B. V. ir A. J. padarė veikdami būtent kaip sporto treneriai, savo veiksmais kėlė pavojų tiek sportininkų sveikatai, tiek sąžiningo sporto principui, taigi, jų nusikalstama veika buvo neabejotinai daroma žala ir tai sričiai, kuriai už praeities nuopelnus jie siekė palankesnio teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija taip pat akcentavo, kad dopingas bendrąja prasme yra organizmo fizinę ir psichinę veiklą skatinančios arba slopinančios medžiagos ar specialūs metodai ir kad įprastai dopingo terminas siejamas su negarbingu elgesiu sporto varžybose, kai atletai siekia sportinių tikslų vartodami draudžiamus preparatus. Tačiau pažymėtina ir tai, kad Dopingo kontrolės įstatyme nurodytos medžiagos gali būti vartojamos ne tik sportininkų ir nesiejant jų vartojimo su dalyvavimu sporto varžybose. Teisėjų kolegijos manymu, neteisėtas disponavimas dopingo medžiagomis turint tikslą jas platinti, lenkimas vartoti dopingo medžiagas yra pavojingos nusikalstamos veikos, o dopingo medžiagų keliama žala žmogaus organizmui nekvestionuotina. Tais atvejais, kai dopingo medžiagos vartojamos sporte, be pavojaus žmogaus sveikatai, kyla grėsmė ir sąžiningo sporto principo apsaugai.

Nors tarptautiniuose dokumentuose dopingo sąvoka aiškinama plačiau, baudžiamoji atsakomybė pagal BK nuostatas kyla tik už konkrečių įstatyme nurodytų dopingo medžiagų neteisėtą disponavimą turint tikslą jas platinti, lenkimą jas vartoti.

Bylos Nr. 2K-144-942/2021.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija