Institucijos

EK paskelbė Kovos su dezinformacija praktikos kodekso griežtinimo gaires

Šiandien Europos Komisija paskelbė Kovos su dezinformacija praktikos kodekso griežtinimo gaires: pirmas pasaulyje tokio pobūdžio kodeksas padės veiksmingiau kovoti su dezinformacija.

Gairėse Komisija išdėsto savo lūkesčius, ragina kodekso signatarus prisiimti didesnius įsipareigojimus ir tikisi, kad kodeksą taikys daugiau organizacijų. Naudodamiesi patikima stebėjimo sistema ir aiškiais rodikliais, kodeksą pasirašiusios organizacijos turėtų sumažinti finansines paskatas skleisti melus, suteikti naudotojams galimybę aktyviai prisidėti stabdant jų plitimą, glaudžiau bendradarbiauti su faktų tikrintojais visose ES valstybėse narėse ir kalbinėse bendruomenėse ir sudaryti sąlygas mokslininkams prieiti prie duomenų.

Gairėse raginama papildyti ir sugriežtinti kodeksą siekiant:

  • Padidinti jį įgyvendinančių organizacijų skaičių suteikiant galimybę prisitaikyti įsipareigojimus. Komisija ragina įgyvendinti kodeksą ES veikiančias ir naujas platformas, atitinkamus internetinės reklamos ekosistemos dalyvius (pvz., reklamos skelbimų biržas, reklamos technologijų tiekėjus, reklama besinaudojančius prekių ženklų savininkus), privačių pranešimų mainų paslaugų teikėjus ir suinteresuotuosius subjektus, kurių ištekliai ar ekspertinės žinios gali pagerinti kodekso veiksmingumą. Griežtinamame kodekse reikėtų numatyti naujus pritaikytus įsipareigojimus, atitinkančius jį pasirašiusių organizacijų dydį ir teikiamų paslaugų pobūdį.
  • Neleisti pelnytis iš dezinformacijos. Interneto reklamos ekosistemos platformos ir dalyviai turi prisiimti atsakomybę ir glaudžiau bendradarbiaudami siekti nutraukti dezinformacijos finansavimą. Visų pirma reikia dalytis informacija apie dezinformuojančius reklaminius skelbimus, kuriuos atsisakė platinti kuris nors iš kodekso signatarų, didinti skaidrumą ir atskaitomybę už reklaminius skelbimus ir uždrausti skelbtis subjektams, kurių skelbiama informacija nuolat demaskuojama kaip melaginga.
  • Užtikrinti paslaugų vientisumą. Sugriežtintame kodekse turėtų būti išsamiai aprašytos esamos ir naujos dezinformacijai skleisti naudojamos manipuliacinės elgsenos formos (tokios kaip botai, netikros paskyros, organizuotos manipuliavimo kampanijos, įsilaužimai į paskyras). Reikėtų numatyti pritaikytus įsipareigojimus, kurie užtikrintų skaidrumą ir atskaitomybę už priemones, kurių imtasi siekiant sumažinti dezinformacijos poveikį.
  • Suteikti naudotojams galimybę atpažinti ir pažymėti dezinformaciją. Naudotojams reikia suteikti galimybę naudotis priemonėmis, kurios leistų geriau suprasti interneto aplinką ir saugiau joje naršyti. Kodekso signatarai turi užtikrinti, kad jų rekomendavimo, t. y. naudotojams siūlomo turinio atrankos, sistemos būtų skaidrios, ir imtis priemonių mažinti jų keliamą riziką, pvz., susijusią su masiniu dezinformacijos plitimu. Jie taip pat turėtų suteikti savo naudotojams patogias ir veiksmingas dezinformacijos, galinčios padaryti žalą visuomenei ar atskiriems asmenims, pažymėjimo priemones ir būdus. Naudotojams, kurių turiniui ar paskyroms po tokio pažymėjimo buvo pritaikytos priemonės, reikėtų suteikti sąlygas pasinaudoti tinkamu ir skaidriu skundų pateikimo ir teisių gynimo mechanizmu. Sugriežtintas kodeksas taip pat turėtų padėti išryškinti patikimą visuomenei svarbią informaciją ir įspėti naudotojus, pamačiusius turinį, kurį faktų tikrintojai pažymėjo kaip melagingą.
  • Plėsti faktų tikrinimo aprėptį ir suteikti tyrėjams geresnę prieigą prie duomenų. Naujajame kodekse turėtų būti numatytas glaudesnis bendradarbiavimas su faktų tikrintojais ir platesnė geografinė ir kalbinė jo taikymo aprėptis Europos Sąjungoje. Sugriežtintame kodekse taip pat turėtų būti numatyta patikima mokslininkų prieigos prie duomenų sistema.
  • Sukurti patikimą stebėsenos sistemą. Sugriežtintame kodekse reikėtų numatyti patobulintą stebėjimo sistemą. Ji turi būti grindžiama aiškiais pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais (PVRR),atspindinčius platformų veiksmų rezultatus ir poveikį, taip pat bendrą kodekso poveikį dezinformacijos prevencijai ES. Platformos turėtų reguliariai teikti Komisijai ataskaitas apie priemones, kurių ėmėsi, ir apie atitinkamus jų PVRR. Jų informacija ir duomenys turėtų būti teikiami standartizuotais formatais duomenis suskirstant pagal valstybes nares.

Galiausiai kodekso signatarai turėtų sukurti Skaidrumo centrą, jame informuoti apie kodekso įsipareigojimų vykdymą ir užtikrinimą ir skelbti visus su PVRR susijusius duomenis ir parametrus. Gairėse taip pat siūloma įsteigti Komisijos pirmininkaujamą nuolatinę darbo grupę. Joje būtų atstovaujama kodekso signatarams, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupei (ERGA) ir Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijai (EDMO). Pastarajai skirta daugiau kaip 11 mln. EUR, kad ji įsteigtų aštuonis regioninius centrus, padėsiančius įgyvendinti ir plėsti observatorijos darbą valstybėse narėse. Ekspertų talkinama darbo grupė padės peržiūrėti ir pritaikyti kodeksą pagal technologijų, visuomenės, rinkos ir teisės aktų pokyčius.

Komisija paragins Praktikos kodeksą pasirašiusias organizacijas susitikti ir vadovaujantis gairėmis kodeksą sugriežtinti. Ji taip pat ragina ir kitas organizacijas pasižadėti taikyti kodeksą. Todėl Komisija pakvies kitas organizacijas ir suinteresuotąsias šalis, kurios nėra pasirašiusios kodekso, bet galėtų tai padaryti. Kodeksą pasirašiusios organizacijos turėtų skubiai jį peržiūrėti ir rudenį pateikti pirmą naujos redakcijos projektą. Kaip yra skelbusi, Komisija šiais metais taip pat pasiūlys teisės aktą dėl didesnio politinės reklamos skaidrumo. Gairėse taip pat raginama prisiimti didesnius šios srities įsipareigojimus, pasirengti griežtinsimiems teisės aktams ir savo iniciatyva sukurti jiems tinkamus techninius sprendimus.

Praktikos kodeksas buvo parengtas 2018 m. spalio mėn. Kaip numatyta Europos demokratijos veiksmų plane, gairėse aptarta, kaip šalinti trūkumus, nustatytus 2020 m. Komisijai vertinant kodeksą. Rengiant gaires taip pat naudotasi dezinformacijos apie COVID-19 stebėjimo programos patirtimi. Komisijos pasiūlyme dėl Skaitmeninių paslaugų akto numatytas apsidraudžiamasis priemonių, įtrauksimų į persvarstytą ir sugriežtintą kodeksą, bendro reguliavimo mechanizmas.

Koronaviruso krizė vaizdžiai parodė grėsmes ir iššūkius, kuriuos dezinformacija kelia mūsų visuomenei. Informacinė epidemija kelia didelį pavojų asmens ir visuomenės sveikatos sistemoms, krizių valdymui, ekonomikai ir visuomenei. Ji parodė, kad, nors kovojant su dezinformacija iki šiol dėta daug pastangų, jų reikia ir daugiau, ir skubiai.

ES kovos su dezinformacija modelis neatsiejamas nuo saviraiškos laisvės apsaugos ir atvirų demokratiškų diskusijų užtikrinimo. Jo tikslas – padidinti skaidrumą ir atskaitomybę interneto aplinkoje ir suteikti daugiau galių piliečiams. Jis neatsiejama nuo kitų Europos demokratijos veiksmų plano tikslų – laisvų ir sąžiningų rinkimų rėmimo ir žiniasklaidos laisvės bei pliuralizmo apsaugos. ES sutelkė sektoriaus dalyvius, žiniasklaidą, akademinę bendruomenę, valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę ir kviečia daugiau subjektų įsitraukti į kodekso įgyvendinimą.

Europos Komisijos informacija

Back to top button