Naujausia LAT praktika privatinės teisės klausimai: nuo galimybės pakeisti duomenis apie tautybę iki atvejų, kada galima panaikinti arbitražo teismo sprendimą

Nutartyje dėl  galimybės civilinės būklės akte – gimimo įraše – pakeisti duomenis apie tautybę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija pasisakė, kad tautybė tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisės kontekste traktuojama kaip objektyvi kategorija, pasireiškianti objektyviais požymiais: kilme, kalba, papročiais, religija, tradiciniu gyvenimo būdu ir pan., todėl vien asmens subjektyvi valia (apsisprendimas) traktuoti save kaip priklausantį tam tikrai tautybei nesuponuoja valstybės pareigos padaryti įrašą apie tautybę oficialiuose valstybės registruose. Kartu pažymėta, kad valstybė neturi varžyti tokios asmens pozicijos privačių aspektų, susijusių su jo subjektyviu apsisprendimu priskirti save atitinkamai tautybei. Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija išaiškini, kad asmuo turi teisę reikalauti gimimo akto įraše pakeisti duomenis apie tautybę, jeigu tokio pakeitimo pagrindą sudaro objektyvūs duomenys; atsižvelgiant į EŽTT praktiką, ši asmens teisė traktuotina ir kaip galimybė nuginčyti oficialiuose įrašuose esančius duomenis apie kilmę (tėvų tautybę).  Teisėjų kolegija sutiko su bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, jog iš pareiškėjo argumentų, kuriais remdamasis jis save priskiria žydų tautai, matyti, kad jis remiasi ne objektyviais duomenimis apie savo tėvų ir senelių tautybę, bet su žydų tautybės asmenimis susiklosčiusiais asmeniniais ryšiais, kurie iš esmės patvirtina ne realią pareiškėjo tautybę, bet jo sąmoningai pasirinktą kultūrinę tapatybę, siekiant ją sustiprinti šiai tapatybei būdingais požymiais.

_____

Kitoje nutartyje, skirtoje klausimams dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo tuo pagrindu, kai arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui, taip pat kai ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui ir kai arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarka, pažymėta, kad nagrinėjamoje byloje buvo susiklosčiusi situacija, kai arbitražo teismo sprendimo priėmimo metu ir skundo Lietuvos apeliaciniam teismui pateikimo metu valstybės teisme dar nebuvo išnagrinėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu byla dėl Atsiskaitymo sutarties, kuria remiantis arbitražo teismo sprendimu buvo priteista neįvykdyta prievolė, pripažinimo negaliojančia, todėl neegzistavo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintas pagrindas panaikinti arbitražo teismo sprendimą, tačiau jau buvo iškilusi prieštaringų (nesuderinamų) sprendimų egzistavimo ateityje rizika. Teisėjų kolegija išaiškino, kad aptartu atveju Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, turėtų civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti, iki valstybės teisme bus išnagrinėtas ginčas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Tokiu atveju taikytinas CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas arba CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintas fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas. Siekis išvengti prieštaringų, nesuderinamų sprendimų sudaro viešosios tvarkos dalį, kelių nesuderinamų, prieštaringų sprendimų nebuvimas yra vienas esminių civilinio proceso principų. Susiklosčius situacijai, kai anksčiau pradėtoje civilinėje byloje valstybės teismo sprendimu pripažįstama negaliojančia sutartis, kuria remiantis ankstesniu arbitražo teismo sprendimu buvo priteista skola, yra pagrindas konstatuoti arbitražo teismo sprendimo prieštaravimą Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir jį panaikinti pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktą.

Taip pat priminta, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje žemesnės instancijos teismas buvo paskyręs uždarą teismo posėdį ir (ar) pripažinęs visą ar dalį bylos medžiagos nevieša, nėra saistomas šio sprendimo ir gali parinkti kitą posėdžio viešumo ir (ar) bylos medžiagos viešumo apimtį ir būdą. 

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismo veiksmų teisėtumo vertinimą sprendžiant valstybės atsakomybės klausimą, pabrėžta, kad  tais atvejais, kai, išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir teisėjams pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinus įrodymus, priimtame išteisinamajame nuosprendyje prieinama prie išvados, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai ir (ar) teismas atliko neteisėtus veiksmus, bet ne, remiantis baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, nustatoma faktinė aplinkybė, kuri yra pagrindas konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai ir (ar) teismas atliko neteisėtus veiksmus, civilinėje byloje dėl valstybės civilinės atsakomybės dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmų, spręsdamas šių pareigūnų ar (ir) teismo veiksmų (ne)teisėtumo klausimą, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais, t. y. teismas nėra saistomas išvados, prie kurios buvo prieita išteisinamajame nuosprendyje. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą pateiktais argumentais, kad teismas išteisinamajame nuosprendyje nekonstatavo BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, kuri draudžia kuriai nors įrodymų rūšiai, tarp jų ir specialisto išvadai, suteikti pranašumą kitų bylos įrodymų atžvilgiu, pažeidimo apkaltinamajame nuosprendyje, kad iš apkaltinamojo nuosprendžio motyvų matyti, jog teismas specialisto išvadą vertino visų įrodymų kontekste, nors ja ir vadovavosi priimdamas nuosprendį, tačiau nesuteikė šiam įrodymui iš anksto nustatytos galios, prieš pasiremdamas specialisto išvada, įvertino, kad ji atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o baudžiamąją bylą apeliacine tvarka peržiūrėjęs teismas didesnę reikšmę suteikė kaltinamojo S. P. paaiškinimams apie įprastinę įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo praktiką ir jo tyčios ar sąmoningo tikslo tvarkyti buhalterinę apskaitą pažeidžiant teisės aktus nebuvimą, kad toks priešingas bylos aplinkybių vertinimas, kai nebuvo suklysta vertinant patį įrodymų turinį, negali būti laikomas įrodinėjimo taisyklių pažeidimu, kad, nenustačius šiurkščių ir esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio pirmosios instancijos teismo ir išteisinamąjį nuosprendį priėmusio apeliacinės instancijos teismo skirtingas bylos aplinkybių įvertinimas negali būti laikomas pirmosios instancijos teismo neteisėtais veiksmais.

_____

Nutartyje dėl pereinamųjų nuostatų dėl nemokumo procesų taikymo juridinio asmens bankroto procese sudaromoms taikos sutartims pasisakyta, kad bankroto procedūra pagal JANĮ nuostatas laikytina JANĮ reglamentuota vienarūšių veiksmų grupė (atskiras veiksmas), kuri yra juridinio asmens bankroto proceso sudėtinė dalis. Nors taikos sutarties sudarymu nėra siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu (priešingai, siekiama kreditorių nuolaidų pagalba išsaugoti veikiančią įmonę ir kreditorių reikalavimus tenkinti iš šios įmonės veiklos pajamų), atsižvelgiant į tai, kad taikos sutarties patvirtinimas yra vienas iš bankroto proceso pabaigos pagrindų, t. y. JANĮ reglamentuoti bankroto proceso dalyvių veiksmai, susiję su šios sutarties sudarymu ir tvirtinimu, atliekami bankroto procese, taip pat į tai, kad JANĮ 2 straipsnio 4 punkte atitinkamų procedūrų tikslas nurodomas tik bankroto proceso atskyrimo nuo restruktūrizavimo proceso tikslais, darytina išvada, kad JANĮ reglamentuotos procedūros, susijusios su taikos sutarties bankroto procese sudarymu ir tvirtinimu, gali būti laikomos bankroto procedūromis JANĮ 2 straipsnio 4 punkto prasme. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad JANĮ reglamentuojami ir atitinkamai į bankroto procedūros sąvokos apibrėžimą pagal JANĮ 2 straipsnio 4 punktą patenka tik tam tikri su taikos sutarties sudarymu susiję procesiniai veiksmai, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad visas taikos sutarties sudarymo procesas pagal JANĮ nuostatas turėtų būti vertinamas kaip viena tęstinė bankroto procedūra. JANĮ nuostatos nereglamentuoja derybų dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat taikos sutarties projekto rengimo tvarkos, tačiau reglamentuoja pasiūlymo sudaryti taikos sutartį, kartu su taikos sutarties projektu, pateikimo kreditorių susirinkimui, taikos sutarties pasirašymo ir jos tvirtinimo teisme tvarką ir sąlygas. Būtent šios JANĮ reglamentuotos procedūros gali būti vertinamos kaip bankroto procedūros pagal JANĮ. Nagrinėjamu atveju pasiūlymas sudaryti taikos sutartį BIĮ „Kompiutera“ kreditorių susirinkimui buvo pateiktas 2020 m. vasario 13 d., t. y. jau įsigaliojus JANĮ, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad šiai procedūrai ir tolesnėms taikos sutarties pasirašymo ir tvirtinimo procedūroms turi būti taikomos JANĮ nuostatos.