Nesąžiningos konkurencijos know-how: tikiuosi milijono ir vėl negaunu nieko
Viena iš daugelio jau visiems gerai žinomų ir įprastų situacijų Lietuvos teismuose. Tai kas gi šį kartą pakišo ieškovui koją?
O situacija buvo tokia: fizinis asmuo (darbuotojas) buvo įdarbintas įmonėje gamybos direktoriaus pareigose. Su darbuotoju buvo sudarytas susitarimas dėl komercinės paslapties išsaugojimo, buvo apibrėžta, kokia informacija laikoma komercine paslaptimi. Mūsų nagrinėjamos bylos atveju tai buvo žinios apie esamus ir potencialius įmonės klientus bei partnerius, apie konkrečias atliekamų darbų ir patarnavimų apimtis bei jų savikainą, konkrečias gamybos procese naudojamų komponentų kainas.
Po kurio laiko darbuotojas savo paties prašymu buvo atleistas iš užimamų pareigų. Netrukus šis fizinis asmuo tapo naujo juridinio asmens vieninteliu steigėju ir vadovu. Naujai įsteigta įmonė (konkurentas) sudarė sutartį su buvusios įmonės pagrindiniu užsakovu (klientu). Buvęs darbdavys pradėjo netekti iš kliento gaunamų pajamų, kol jos galiausiai visai nutrūko.
Klasikinė situacija.
Buvęs darbdavys (ieškovas) nusprendė kreiptis į teismą ir jame įrodinėjo, kad darbuotojas atskleidė naujai įsteigtai įmonei ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie klientą, gaminamos produkcijos savikainas, šio kliento poreikius, taikomas kainas ir nuolaidas, rinkos konjuktūrą ir kt., taip pat apie kliento perkamos produkcijos kiekį, perkamos produkcijos skonį, ingredientus, ieškovo žaliavų tiekėjus, produktų receptūrą, produktų savikainą, konkrečiai produkcijai gaminti reikalingą įrangą.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų (darbuotojo ir naujai įsteigto konkurento) beveik 1,2 mln. eurų negautų pajamų už dvejų metų laikotarpį.
Pirmoje instancijoje ieškovui nepasisekė. Apeliacijoje – pasisekė. Kasacinė instancija (LAT) ieškinį atmetė (c.b. Nr. e3K-3-357-611/2020).
LAT nurodė:
1) apeliacinės instancijos teismas plečiamai aiškino komercinę paslaptį sudarančios informacijos turinį; atsakovui turėjo būti suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra ieškovo komercinė paslaptis, todėl komercine paslaptimi gali būti pripažįstama tik ta informacija, kuri buvo aiškiai atsakovui įvardyta, ji negali būti aiškinama plečiamai;
2) informacija apie žaliavų tiekėjus galėtų būti vertinama kaip sudaranti komercinę paslaptį, jeigu ją sudarytų ne tik tiekėjų pavadinimai, bet ir kitokia nevieša informacija apie juos, suteikianti ieškovui komercinį pranašumą;
3) pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog atsakovas tiekia tik dalį ieškovo tiektos produkcijos asortimento;
4) klientas nutraukė bendradarbiavimą su ieškovu dėl paties ieškovo veiksmų, o ne dėl to, kad atsakovas perviliojo šį klientą iš ieškovo;
5) klientas pats atskleidė informaciją apie save;
6) atsakovas, prieš įsidarbindamas pas ieškovą, daug metų sėkmingai dirbo gamybos direktoriumi, kūrė ir organizavo visus gamybos procesus, technologijas, infrastruktūrą, savo asmeniniais sugebėjimais ir pastangomis sąžiningai įgijo patirtį, suformavo įgūdžius, išugdė gebėjimus ir įgijo išimtinių žinių. Nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintos atsakovo sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais ir žiniomis, kurie negali būti laikomi ieškovo komercine paslaptimi. Atsakovas jau prieš pradėdamas dirbti ieškovo įmonėje, turėjo išmanyti visą gamybos procesą, technologiją. Priešingas aiškinimas iš esmės lemtų ribojimą atsakovui, nesant nekonkuravimo susitarimo, dirbti toje pačioje srityje kaip ir ieškovas, turimas žinias ir patirtį panaudoti darbe.
Tekstą parengė Donata Markevičienė, advokatų kontoros ILAW LEXTAL asocijuota partnerė
