Pirmieji ES Bendrojo teismo sprendimai dėl valstybių narių pagalbos sistemų Covid-19 pandemijos metu

Šiandien ES Bendrasis teismas pirmą kartą priėmė du svarbius sprendimus dėl valstybių narių pagalbos bendrovėms Covid-19 pandemijos metu. Abejose bylose teismas patvirtino, kad valstybių pagalbos sistemos atitinka ES teisę.

2020 m. balandžio mėn. Švedija pranešė Europos Komisijai apie pagalbos priemonę – paskolų garantijų sistemą, kuria siekiama paremti oro transporto bendroves, turinčias Švedijos veiklos licenciją, Covid-19 pandemijos kontekste (paskolų garantijų sistema). Ši sistema konkrečiai taikoma oro transporto bendrovėms, kurios 2020 m. sausio 1 d. turi licenciją vykdyti komercinę veiklą oro transporto srityje, išskyrus oro transporto bendroves, vykdančias nereguliarius skrydžius. Didžiausia pagal šią sistemą garantuotų paskolų suma – 5 mlrd. Švedijos kronų (SEK); garantija turi būti suteikta ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir galioja ne ilgiau kaip šešerius metus.

Manydama, kad pagalbos sistema, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, Komisija ją išnagrinėjo atsižvelgdama į savo 2020 m. kovo 19 d. komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“. 2020 m. balandžio 11 d. sprendimu Komisija pripažino pagalbos sistemą, apie kurią pranešta, suderinama su vidaus rinka, vadovaujantis SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu. Remiantis šia nuostata, pagalba, skirta dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams atitaisyti, gali būti laikoma neprieštaraujančia vidaus rinkai. Oro transporto bendrovė Ryanair pareiškė ieškinį dėl šio sprendimo panaikinimo.

Vis dėlto Europos Sąjungos Bendrojo Teismo dešimtoji išplėstinė kolegija jį atmetė. Šiame kontekste Bendrasis Teismas pirmą kartą išnagrinėjo valstybės pagalbos sistemos, priimtos siekiant reaguoti į Covid-19 pandemijos sukeltą poveikį, teisėtumą, atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą. Be to, Bendrasis Teismas patikslino valstybės pagalbos taisyklių sąveiką su, pirma, SESV 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nediskriminavimo dėl pilietybės principu ir, antra, laisvės teikti paslaugas principu.

Pirmiausia Bendrasis Teismas išnagrinėjo Komisijos sprendimą, atsižvelgdamas į SESV 18 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Sutarčių taikymo srityje, nepažeidžiant jose esančių specialių nuostatų, draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės. Pasak Bendrojo teismo, kadangi SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas priklauso šioms specialioms nuostatoms, jis išnagrinėjo, ar paskolų garantijų sistema galėtų būti pripažinta suderinama su vidaus rinka pagal šią nuostatą.

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas patvirtino, pirma, kad paskolų garantijų sistemos tikslas atitinka SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytas sąlygas, nes šia pagalbos sistema iš tikrųjų siekiama atitaisyti didelius Švedijos ekonomikos sutrikimus, patirtus dėl COVID-19 pandemijos, ypač jos didelį neigiamą poveikį Švedijos oro transporto sektoriui, taigi ir oro susisiekimui šios valstybės narės teritorijoje.

Antra, Bendrasis Teismas konstatavo, kad paskolų garantijų sistemos apribojimas oro transporto bendrovėmis, turinčiomis Švedijos licenciją, yra tinkamas tikslui – atitaisyti didelius Švedijos ekonomikos sutrikimus – pasiekti. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pabrėžė, kad pagal Reglamentą Nr. 1008/2008 Švedijos licencijos turėjimas iš tikrųjų reiškia tai, kad oro transporto bendrovės turi savo pagrindinę verslo vietą Švedijos teritorijoje ir joms taikoma Švedijos valdžios institucijų finansinė ir geros reputacijos kontrolė. Bendrojo Teismo teigimu, minėto reglamento nuostatos nustato abipusius įpareigojimus Švedijos licenciją turinčioms oro transporto bendrovėms ir Švedijos valdžios institucijoms, taigi specifinį ir stabilų jų tarpusavio ryšį, kuris deramai atitinka SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytas sąlygas. Kalbant apie paskolų garantijų sistemos proporcingumą, Bendrasis Teismas, be kita ko, pabrėžė, kad oro transporto bendrovės, atitinkančios kriterijus gauti valstybės pagalbą, yra tos, kurios daugiausia prisideda prie reguliarių Švedijos susisiekimo paslaugų tiek krovinių, tiek keleivių vežimo srityje, o tai atitinka tikslą užtikrinti Švedijos pasiekiamumą. Minėtos pagalbos sistemos išplėtimas bei taikymas ir bendrovėms, kurios nėra įsteigtos Švedijoje, neleistų pasiekti šio tikslo.

2020 m. kovo mėn. Prancūzija pranešė Europos Komisijai apie pagalbos priemonę – kas mėnesį mokamų civilinio aviacijos mokesčio ir solidarumo mokesčio už oro transporto bilietus mokėjimo moratoriumą laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. (mokesčių mokėjimo moratoriumas). Šiuo moratoriumu, kuris suteikiamas oro transporto bendrovėms, turinčioms Prancūzijos licenciją, atidedamas šių mokesčių mokėjimas iki 2021 m. sausio 1 d., o paskui mokėjimai paskirstomi 24 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tiksli mokesčių suma nustatoma atsižvelgiant į pervežamų keleivių ir skrydžių iš Prancūzijos oro uosto skaičių.

2020 m. kovo 31 d. sprendimu Komisija pripažino mokesčių mokėjimo moratoriumą valstybės pagalba, suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą. Remiantis šia nuostata, vidaus rinkai neprieštarauja pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti. Oro transporto bendrovė Ryanair pareiškė ieškinį dėl šio sprendimo panaikinimo; jį Europos Sąjungos Bendrasis Teismas atmetė šios dienos sprendimu.

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas patvirtino, pirma, kad Covid-19 pandemija ir Prancūzijos priimtos transporto apribojimo bei izoliavimo priemonės, siekiant suvaldyti pandemiją, kartu sudarė ypatingą įvykį, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, kuris sukėlė ekonominę žalą oro transporto bendrovėms, veikiančioms Prancūzijoje. Pasak Bendrojo Teismo, taip pat neginčijama, kad mokesčių mokėjimo moratoriumo tikslas iš tiesų yra minėtos žalos atitaisymas.

Antra, Bendrasis Teismas konstatavo, kad mokesčių mokėjimo moratoriumo apribojimas oro transporto bendrovėmis, turinčiomis Prancūzijos licenciją, yra tinkamas tikslui – atitaisyti ypatingo įvykio padarytą žalą – pasiekti. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pabrėžė, kad pagal Reglamentą Nr. 1008/2008 Prancūzijos licencijos turėjimas iš tikrųjų reiškia tai, kad oro transporto bendrovės turi savo pagrindinę verslo vietą Prancūzijos teritorijoje ir joms taikoma Prancūzijos valdžios institucijų finansinė ir geros reputacijos kontrolė. Bendrojo Teismo teigimu, minėto reglamento nuostatos nustato abipusius įpareigojimus Prancūzijos licenciją turinčioms oro transporto bendrovėms ir Prancūzijos valdžios institucijoms, taigi specifinį ir stabilų jų tarpusavio ryšį, kuris deramai atitinka SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas sąlygas.

Bendrasis teismas patvirtino, kad mokesčių mokėjimo moratoriumo tikslas atitinka SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte numatytus leidžiančios nukrypti nuostatos reikalavimus ir kad šios pagalbos teikimo tvarka neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti. Taigi šioje sistemoje taip pat nėra diskriminacijos, draudžiamos pagal SESV 18 straipsnio pirmą pastraipą.

ES Bendrojo teismo informacija