Teismai

ESTT: nacionalinei sporto federacijai gali būti privalomos viešųjų pirkimų taisyklės, kai ji vykdo su bendruoju interesu susijusią veiklą, kuri nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio

Federazione Italiana Giuoco Calcio (FIGC) (Italijos futbolo federacija) surengė derybas, siekdama sudaryti sutartį dėl trejus metus teiktinų nešimo paslaugų, reikalingų lydint nacionalines rinktines per jų keliones ir federacijos sandėlyje. Pasibaigus šioms deryboms, vienas iš dalyvių, kuris buvo pakviestas jose dalyvauti, bet su kuriuo sutartis nebuvo sudaryta, apskundė Tribunale amministrativo regionale per il Lazio (Lacijaus regiono administracinis teismas, Italija) tų derybų vykdymo tvarką. To dalyvio teigimu, FIGC turi būti laikoma viešosios teisės reglamentuojamu subjektu ir dėl to privalėjo laikytis viešųjų pirkimų teisės aktuose numatytų viešumo taisyklių. Tribunale amministrativo regionale per il Lazio patenkinus skundą ir panaikinus sprendimą sudaryti nagrinėjamą sutartį, FIGC ir subjektas, su kuriuo nuspręsta sudaryti sutartį, šio teismo sprendimą apeliacine tvarka apskundė Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija). Tame teisme jie, be kita ko, ginčijo prielaidą, kad FIGC turėjo būti kvalifikuojama kaip „viešosios teisės reglamentuojamas subjektas“.

Būtent tokiomis aplinkybėmis Consiglio di Stato nutarė pateikti Teisingumo Teismui du prejudicinius klausimus dėl viešųjų pirkimų direktyvos. Šis teismas norėjo išsiaiškinti, ar FIGC tenkina šioje direktyvoje numatytas sąlygas, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip „viešosios teisės reglamentuojamą subjektą“ ir dėl to kaip privalėjusią taikyti viešųjų pirkimų taisykles. Konkrečiai tariant, prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašė išaiškinti, pirma, sąlygą, kad „viešosios teisės reglamentuojamas subjektas“ turi būti įsteigtas siekiant konkretaus tikslo – tenkinti bendrojo intereso poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, ir, antra, sąlygą, kad tokio subjekto valdymas turi būti prižiūrimas viešosios valdžios institucijos.

Visų pirma Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Italijoje bendrojo intereso veiklą, kurią sudaro sportas, vykdo visos nacionalinės sporto federacijos, atlikdamos joms nacionalinės teisės aktuose aiškiai pavestus viešojo pobūdžio uždavinius, bet atkreipė dėmesį, kad nemažai šių uždavinių yra nepramoninio ar nekomercinio pobūdžio. Tuo remdamasis jis padarė išvadą, kad jeigu nacionalinė sporto federacija, kaip FIGC, iš tikrųjų vykdo tokius uždavinius, ji gali būti laikoma įsteigta siekiant konkretaus tikslo – tenkinti bendrojo intereso poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio.

Teisingumo Teismas patikslino, kad šios išvados negali paneigti tai, kad FIGC, pirma, turi privatinės teisės reglamentuojamos asociacijos teisinę formą ir, antra, be nacionalinės teisės aktuose išsamiai išvardytų bendrojo intereso veiklos rūšių, vykdo ir kitą veiklą, kuri sudaro didžiąją visos jos veiklos dalį ir kurią ji pati finansuoja. Dėl klausimo, ar nacionalinės sporto federacijos valdymas laikytinas prižiūrimu viešosios valdžios institucijos, kaip antai nagrinėjamu atveju Comitato Olimpico Nazionale Italiano (CONI) (Italijos nacionalinis olimpinis komitetas), Teisingumo Teismas konstatavo, kad viešojo administravimo institucija, kuriai iš esmės pavesta nustatyti sporto srities taisykles, tikrinti jų tinkamą taikymą ir imtis veiksmų tik organizuojant varžybas ir paruošimą olimpinėms žaidynėms, nereglamentuojant įvairių sporto šakų organizacijų kasdienių organizavimo ir veiklos aspektų, iš pirmo žvilgsnio negali būti laikoma hierarchine institucija, tinkama kontroliuoti ir administruoti nacionalinių sporto federacijų valdymą. Jis pridūrė, kad Italijos nacionalinėms sporto federacijoms suteikta valdymo autonomija a priori paneigia aktyvią CONI vykdomą priežiūrą, kuri jam leistų daryti įtaką nacionalinės sporto federacijos, kaip antai FIGC, valdymui būtent viešojo pirkimo sutarčių sudarymo srityje.

Vis dėlto Teisingumo Teismas nurodė, kad tokia prezumpcija gali būti paneigta, jei įrodoma, kad dėl įvairių CONI turimų įgaliojimų FIGC atžvilgiu atsiranda tokia šios federacijos priklausomybė nuo CONI, kad jis gali daryti įtaką jos sprendimams viešųjų pirkimų srityje.

Teigdamas, kad prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės patikrinti, ar yra tokia priklausomybė, leidžianti daryti tokią įtaką, Teisingumo Teismas pateikė paaiškinimų, kurie šiam teismui padėtų priimti savo sprendimą. Šiame kontekste Teisingumo Teismas nurodė, be kita ko, kad siekiant nustatyti, ar CONI aktyviai prižiūri FIGC valdymą ir daro įtaką jos sprendimams viešųjų pirkimų srityje, reikia bendrai išnagrinėti įvairius įgaliojimus, kuriuos CONI turi FIGC atžvilgiu.

Be to, jis pažymėjo, kad nusprendus, jog CONI vykdo nacionalinių sporto federacijų valdymo priežiūrą, tai, jog pastarosios dėl CONI pagrindiniuose organuose sudaromos daugumos daro įtaką jo veiklai svarbu tik tuo atveju, jeigu galima įrodyti, kad kiekviena nacionalinė sporto federacija, vertinama atskirai, gali daryti reikšmingą įtaką CONI jos atžvilgiu vykdomai valdymo priežiūrai ją atsverdamos, ir dėl to tokia federacija atgauna valdymo laisvę.

ES Teisingumo Teismo informacija

Back to top button