Civilinės, darbo ar nemokumo teisės klausimai naujausioje LAT Civilinių bylų skyriaus nutarčių apžvalgoje

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditorių teisių pažeidimą kaip actio Pauliana sąlygą, priminta, kad bankroto administratorius negali remtis CK 6.930(1) straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu kaip kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio taikymo tikslu, nes įmonei esant nemokiai neleistinas atsiskaitymas su jokios eilės kreditoriais, išskyrus būtinus sandorius, atsiskaitymas su aukštesnės eilės kreditoriumi actio Pauliana kontekste būtų traktuojamas lygiai taip pat – kaip neteisėtas pirmenybinis sandoris (sandoris, kuriuo skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui).  Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylose pareiga įrodyti pirmenybinio sandorio būtinumą tenka atsakovui. Todėl net ir pripažįstant, kad įrodymą – avanso apyskaitą turėjo pateikti ieškovė (kadangi jai perduoti visi įmonės dokumentai), atsakovas neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti, kokią teisiškai reikšmingą aplinkybę šis įrodymas galėtų patvirtinti ar paneigti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokį konkrečiai atsakovo įrodinėjamą skolos susidarymo pagal avansinę apyskaitą pagrindą, patvirtinantį ginčo sandorių būtinumą, galėtų patvirtinti aptariamas įrodymas – avanso apyskaita.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių pripažinus negaliojančia ab initio akcijų pasirašymo sutartį bendrovei grąžintų akcijų perleidimą kitiems asmenims, kai Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti pakeisti bendrovės įstatai, aiškinimo ir taikymo, pasisakyta, jog, kadangi ABĮ 45 straipsnio 12 dalyje įtvirtinto 12 mėnesių termino, per kurį bendrovė turi perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn, pradžia siejama su akcijų pasirašymo sutartyje nustatyto akcijų apmokėjimo termino pabaigos momentu, o akcijų pasirašymo sutartį pripažinus negaliojančia ab initio tokia sutartis laikoma nesudaryta, todėl nagrinėjamu atveju šio termino pradžią tikslinga sieti su termino, kuris yra skirtas akcijoms pasirašyti, pasibaigimu. Jei bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, priimdamas sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą išleidžiant naujas akcijas, nenustato akcijoms pasirašyti skirto termino, taikytinas ABĮ 49 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas 6 mėnesių terminas, kuris laikytinas įstatymų leidėjo nustatytu maksimaliu akcijoms pasirašyti skirtu terminu. Vadovaujantis ABĮ 50 straipsnio 4 dalimi, dėl įstatinio kapitalo padidinimo papildomais įnašais pakeisti bendrovės įstatai registruojami Juridinių asmenų registre tik po to, kai yra pasirašytos akcijos ir įmokėti pradiniai įnašai, o pagal ABĮ 49 straipsnio 7 dalį pakeistų bendrovės įstatų nepateikus Juridinių asmenų registro tvarkytojui per 6 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą laikomas negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad maksimaliu įstatymų leidėjo akcijoms pasirašyti skirtu terminu laikytinas 6 mėnesių terminas, skaičiuojant jį nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo padidinti įstatinį kapitalą priėmimo dienos.

_____

Nutartyje dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiavimą bei išmokėjimą darbuotojui, kai darbo sutarties šalys buvo sudariusios ir susitarimus dėl papildomo darbo, teisėjų kolegija pabrėžė, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškinant DK 35 straipsnio 1 dalį konstatuotina, kad susitarimas dėl papildomo darbo, be kita ko, ir susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo, kvalifikuotinas kaip papildoma darbo sutarties sąlyga. Darbo sutarties šalims sudarius tokio pobūdžio susitarimą jis tampa šalių sudarytos darbo sutarties dalimi. Susitarimas dėl papildomo darbo nekvalifikuotinas kaip savarankiška, atskira darbo sutartis.  DK 35 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atlikdamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo nustatytą papildomą darbo funkciją darbuotojas dėl to įgyja teisę naudotis Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis (ilgesniu poilsio laiku, trumpesniu darbo laiku, atostogomis ir kita), jos šiam darbuotojui taikomos tik tada, kai atliekama papildoma funkcija, ir tik tiek, kiek ji atliekama. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškinant DK 35 straipsnio 7 dalį konstatuotina, kad ši teisės norma taikoma tik esant joje nurodytoms sąlygoms – jeigu atlikdamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo nustatytą papildomą darbo funkciją darbuotojas dėl to įgyja teisę naudotis Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis. Jeigu darbuotojas, atlikdamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo nustatytą papildomą darbo funkciją, dėl to neįgyja teisės naudotis Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis, tai nurodyta teisės norma, nesant joje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, netaikytina.

Aiškinant Aprašo 8 punktą konstatuotina, kad šioje teisės normoje vartojamas žodžių junginys „<…>, kai darbuotojas atlieka susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją, <…>“ yra paaiškinamoji sakinio dalis, paaiškinanti prieš jį einantį žodžių junginį – „Darbo kodekso 35 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju <…>“, juo (pirmuoju iš nurodytų žodžių junginių) nėra nustatyta šios teisės normos taikymo savarankiška sritis, jos (teisė normos) taikymo sritis apibrėžta žodžių junginiu „Darbo kodekso 35 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju“, todėl Aprašo 8 punktas taikytinas tik Darbo kodekso 35 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, t. y. jeigu darbuotojas, atlikdamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo nustatytą papildomą darbo funkciją, dėl to įgyja teisę naudotis Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis.

_____

Nutartyje dėl fizinio asmenų bankroto bylos atkreiptas dėmesys, kad pagal FABĮ 30 straipsnio 1 dalį plano įgyvendinimo aktą pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Jeigu bent vienas iš šių nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba ją nutraukti. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos procesinės baigties visais atvejais sprendžia teismas, todėl aplinkybė, jog vienas ar keli nurodytų asmenų atsisakė pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, savaime neužkerta kelio baigti fizinio asmens bankroto bylą. Teisėjų kolegija išaiškino, kad įstatymo leidėjo įtvirtinta nuostata, jog bankroto administratoriaus surašytą aktą turi pasirašyti fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, reiškia siekį užtikrinti, kad akte bus pateikta išsami ir teisinga informacija apie plano įgyvendinimą, kurios teisingumą patvirtina visi pasirašę asmenys. Dėl to tuo atveju, kai plano įgyvendinimo akto nepasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas, teismas turi nuosekliai ištirti ir įvertinti kreditorių susirinkimo pirmininko nurodomas nepritarimo priežastis, jų atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip įsitikindamas ir patvirtindamas, kad bankroto proceso metu buvo užtikrinta bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra.

Pirmosios instancijos teismas pagrindu patvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą iš esmės laikė aplinkybę, kad suėjęs plano įgyvendinimo terminas ir sumokėta paskutinė įmoka. Tokiai išvadai iš esmės pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau plano įgyvendinimo terminas ir sumokėta paskutinė įmoka yra pagrindas pradėti bankroto pabaigos procedūrą, o ne pagrindas patvirtinti tokį aktą. Tam, kad būtų galima patvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą ir užbaigti bankroto procedūrą, turi būti vertinamas faktinis plano įvykdymas. Priešingu atveju nustačius, kad planas neįgyvendintas arba yra kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą nutraukti bankroto bylą, fizinio asmens bankroto byla nutrauktina.

_____

Nutartyje dėl įmonių bankroto bylos nutraukimo pagrindų pabrėžta, kad nutraukus bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnyje nustatytais pagrindais, bankroto procesas ir teisme nagrinėjama bankroto byla pasibaigia. Kartu pasibaigia visų klausimų, neatsiejamų nuo konkretaus bankroto proceso, tarp jų ir klausimo dėl tyčinio bankroto, nagrinėjimas. Ši aplinkybė nepriklauso nuo to, ar aplinkybės, sudarančios vieną iš ĮBĮ 27 straipsnyje nustatytų pagrindų nutraukti bankroto bylą, atsirado iki ar po pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo teismui. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad, teismui atsisakius nagrinėti pareiškimą dėl tyčinio BUAB „Gera prekyba“ bankroto, buvo pašalinta galimybė spręsti dėl atsakingų už tyčinį bankrotą asmenų civilinės atsakomybės, pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį asmens (asmenų), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, civilinė atsakomybė kreditoriams siejama su įmonės likvidavimu dėl bankroto ir bankroto proceso metu nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma. Pagrįstai nutraukus bankroto bylą ĮBĮ 27 nustatytais pagrindais, nelieka kreditorių, kurių reikalavimai bankroto procese nebuvo patenkinti (šie reikalavimai yra patenkinami, kreditoriai jų atsisako arba sutaria dėl reikalavimų tenkinimo taikos sutartimi), todėl atsakingų asmenų civilinės atsakomybės klausimas tampa nebeaktualus. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, atsiradus procesinėms kliūtims nagrinėti pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, šio klausimo nagrinėjimas teismo turi būti nutraukiamas vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, kadangi tokio pareiškimo atmetimas galimas tik išnagrinėjus bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą iš esmės.