ESTT: saugomo kūrinio kaip įrodymo perdavimas teismui nėra viešas paskelbimas
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2020 m. spalio 28 d. sprendime byloje BY prieš CX C‑637/19 (nuoroda) sprendė klausimą dėl autorių teisių apsaugos ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą suderinamumo.
Byloje nustatyta, kad nagrinėjant civilinę bylą Švedijos teismuose atsakovas bylą nagrinėjančiam teismui pateikė iš ieškovo interneto svetainės paimtą teksto puslapio su fotografija kopiją, kuri buvo pateikta teismui elektroniniu paštu kaip elektroninė kopija.
Ieškovas teigė, kad jis yra autorių teisių į šią fotografiją turėtojas, prašė priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą už autorių teisių ir fotografijoms taikomos specialios apsaugos pažeidimus pagal nacionalinę teisę.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad minėta fotografija saugoma pagal nacionalinę teisę, ir pripažino, jog, atsižvelgiant į tai, kad ši fotografija teismui perduota pateikiant procesinį dokumentą, bet kuris asmuo gali prašyti su ja susipažinti pagal taikytinas teisės nuostatas. Teismas nustatė, kad atsakovas pagrindinėje byloje viešai išplatino šią fotografiją, tačiau ieškovas neįrodė, kad dėl to patyrė žalos.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis šią bylą, kreipėsi į ESTT su prejudiciniais klausimais, iš esmės prašydamas atsakyti, ar 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (toliau – Direktyva) 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje vartojama sąvoka „viešas skelbimas“ apima saugomo kūrinio perdavimą teismui elektroniniu būdu, vykstant teismo procesui tarp privačių asmenų?
ESTT nurodė, kad, remiantis formuojama praktika, Direktyvoje vartojama sąvoka „viešas skelbimas“ apima du kumuliacinius elementus, t. y. kūrinio paskelbimo veiksmą ir šio kūrinio paskelbimą viešai. Teismas pripažino, kad šiuo atveju saugomas kūrinys buvo paskelbtas, kadangi jis buvo elektroniniu būdu perduotas teismui kaip įrodymas, vykstant teismo procesui tarp privačių asmenų. Tačiau teismas nesutiko, kad toks veiksmas laikytinas viešu paskelbimu.
Teismas pripažino, kad toks paskelbimas turi būti laikomas atliekamu aiškiai apibrėžtai ir uždarai asmenų, kuriems teisme pavestos valstybės tarnybos funkcijos, grupei, o ne neapibrėžtam skaičiui potencialių adresatų. Taigi šis paskelbimas atliekamas ne asmenims apskritai, bet atskiriems ir nustatytiems darbuotojams. Todėl saugomo kūrinio perdavimas teismui elektroniniu būdu kaip įrodymo vykstant teismo procesui tarp privačių asmenų negali būti laikomas viešu skelbimu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 3 straipsnio 1 dalį. Be to, neturi reikšmės tai, kad nacionalinėje teisėje egzistuoja taisyklės dėl galimybės susipažinti su viešaisiais dokumentais.
Taip pat teismas pripažino, kad intelektinės nuosavybės apsauga nėra absoliuti ir ši teisė turi būti derinama su kitomis pagrindinėmis teisėmis, visų pirma – su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje nustatyta teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.
Šis ESTT sprendimas yra reikšmingas veiksmingai teisminei gynybai užtikrinti, nes teisė teikti įrodymus į bylą yra neatsiejama teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Teismas teisėtai turi jam pateiktą medžiagą. Toks aiškinimas primena ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas ir teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Taip pat tokia praktika rodo ir teismo nepriklausomumo apsaugos būtinumą bei jo svarbą nagrinėjant bylas, kadangi tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia dėl įrodymų priimtinumo, leistinumo, pakankamumo ir bylos medžiagos tvarkymo.
Lietuvos apeliacinio teismo informacija
