LAT apie atvejus, kai meteorologiniai reiškiniai gali būti pripažįstami nenugalimos jėgos aplinkybėmis

Pirmosios instancijos teismas buvo patenkinęs ieškovo ieškinį, pripažino įskaitymą neteisėtu ir nurodė, kad ieškovui 2018 m. balandžio mėnesį pasėjus pupas, Lietuvoje pavasarį kritulių iškrito gerokai mažiau už normą – 74 proc. SKN (standartinė klimato norma), labai sausi buvo kovo ir gegužės mėnesiai. Iki 2018 m. liepos 4 d. tęsėsi agrometeorologinis reiškinys – stichinė sausra augalų aktyviosios vegetacijos laikotarpiu, kuri tokiu laikotarpiu (remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“) Lietuvoje nėra dažnas reiškinys. 2018 m. liepos 4 d. Vyriausybė paskelbė visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Ieškovas įrodė, jog klimato sąlygos buvo itin nepalankios 2018 m. gegužės–liepos mėnesiais. Teismas laikė įrodyta, kad Grūdų pirkimo–pardavimo sutarties  sudarymo metu nei sausros, nei ypač mažo iškritusių kritulių kiekio nebuvo ir tokių aplinkybių sudarant sutartį protingai nebuvo galima ieškovui numatyti. Tokių aplinkybių ieškovas negalėjo kontroliuoti ir negalėjo joms užkirsti kelio. Be šių sąlygų, pagal CK 6.212 straipsnį būtina nustatyti, kad dėl susidariusių aplinkybių ieškovas sutarties objektyviai negalėjo įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas buvo nusprendęs panaikti Vilniaus apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija rugsėjo 24 d. panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kasacinis teismas pasisakė, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga. Nagrinėjamoje byloje iš esmės yra kilęs nenugalimos jėgos aplinkybių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

Ieškovas, įrodinėdamas force majeure aplinkybę – sausrą, dėl kurios, kaip jis pats teigia, jis negalėjo įvykdyti su atsakove sudarytos sutarties, pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tyrimų ir plėtros skyriaus 2019 m. vasario 25 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas. Ieškovas taip pat pateikė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovas negali įvykdyti sutarties dėl 2018 m. gegužės–liepos mėnesio ekstremalių meteorologinių sąlygų (sausros).

Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad nustatant nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą, Prekybos ir pramonės rūmų išduota pažyma materialinių teisinių padarinių nesukuria, tokius padarinius (atleidimą nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą) sukuria nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne pažymos išdavimas. Nenugalimos jėgos aplinkybes liudijanti pažyma turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes vertintina kaip įrodymas civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pristatė atsakovei dalį pagal sutartį sutartų parduoti pupų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų nurinkęs didesnį derlių nei nurodytas kiekis ir kad likusias pupas būtų pardavęs kitam subjektui, t. y. kad ieškovas turėjo galimybę įvykdyti sutartį, bet sąmoningai pasirinko ją pažeisti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas pagal savo turimus pasėlius, sudarydamas sutartį su atsakove, būtų įsipareigojęs patiekti tokį kiekį pupų, kurio, esant normalioms gamtinėms sąlygoms, jis realiai negalėtų patiekti atsakovei, t. y. kad būtų prisiėmęs riziką pristatyti tokį pupų kiekį, kurio objektyviai nebūtų galėjęs išauginti. Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar pagal esamus duomenis susiklosčiusios klimato sąlygos lėmė, kad ieškovas nuėmė žymiai mažesnį derlių, todėl negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų atsakovei.

Sutarties šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, duodančių didesnį ar mažesnį derlių. Nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio, todėl svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014). Atsižvelgdama į nurodytą išaiškinimą, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ne bet kokia sausra ar kitokios nepalankios gamtinės sąlygos gali būti vertinamos kaip nenugalima jėga, lemianti sutarties šalies atleidimą nuo sutartinės civilinės atsakomybės. Ūkininkas, sudarydamas sutartį dėl žemės ūkio produkcijos pardavimo, gali ir turi numatyti galimas nepalankių gamtinių sąlygų pasekmes būsimam derliui, nes tokios situacijos yra būdingos žemės ūkio veiklai, t. y., sutardamas dėl užauginamos produkcijos kiekio, turi turėti omenyje galimą nuostolį dėl nepalankių gamtinių sąlygų ar prastą derlių ir atitinkamai spręsti dėl parduodamo produkcijos kiekio. Tačiau galimos tokios situacijos, kurių žemės ūkio produkcijos gamintojas, pasirašydamas sutartį, negali numatyti, – tai tokie ekstremalūs įvykiai – nebūdingi Lietuvos klimatui gamtos reiškiniai, kai dėl susiklosčiusių gamtinių sąlygų, pvz., stichinės ar arti stichinei sausros, kuri negali būti prognozuojama sutarties sudarymo metu, ūkininkas praranda realią galimybę užauginti reikiamą derlių ir jį patiekti pagal sudarytą sutartį, ir netgi ne vienerius metus ūkininkaujantis asmuo negali protingai numatyti, jog iškris neįprastai mažas kritulių kiekis ar įvyks kitokio pobūdžio stichinis (ekstremalus) gamtos reiškinys.

LAT teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamos bylos atveju buvo susiklosčiusi būtent tokia ekstremali situacija, lėmusi daugumos pasėtų pupų sunykimą, o ne šiaip prastą derlių, kaip teigia atsakovė. Ieškovas įrodė, jog klimato sąlygos 2018 m. gegužės–liepos mėnesiais buvo itin nepalankios, t. y. tiek aktyviosios augalų vegetacijos metu, tiek ir vėliau. Tiek Plungės rajone, tiek ir visos Lietuvos teritorijoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, kurios nebuvo sudarant sutartį ir jos atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti, nes tokie reiškiniai Lietuvos klimatui nėra būdingi.

Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad reikalavimas, jog šalis laiku praneštų kitai sutarties šaliai apie nenugalimos jėgos aplinkybę ir jos įtaką sutarties įvykdymui, nėra nenugalimos jėgos konstatavimo sąlyga pagal CK 6.212 straipsnį ir kasacinio teismo formuojamą praktiką. Nepranešimas laiku kitai šaliai apie nenugalimos jėgos aplinkybę ir jos įtaką sutarties įvykdymui nereiškia, kad stichinį reiškinį patyrusi šalis negali būti atleista nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą dėl nenugalimos jėgos pagal CK 6.212 straipsnį. Laiku negavusi pranešimo šalis turi teisę reikalauti tik dėl šio pranešimo negavimo (ar negavimo laiku) patirtų nuostolių atlyginimo.