Naujausių LAT nutarčių privatinės teisės klausimais apžvalga

Pateikiame naujausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus nutarčių apžvalgą:

Kovo 18 d. nutartyje teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo tokius atsakovo veiksmus, kai įmonei vykdant veiklą buvo atsiskaityta su vienais kreditoriais, o su kitais – ne, be to, atsiskaitant su kreditoriais galimai buvo pažeista CK 6.930(1) straipsnio 2 dalyje nustatyta atsiskaitymų tvarka ir eiliškumas, vertinti kaip veiksmus, nukreiptus į konkretų kreditorių – ieškovą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien ta aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu UAB „Transtaga“ kasoje buvo lėšų, kurių galėjo pakakti VSD įmokoms sumokėti, neteikia pagrindo daryti išvados, jog visos šios lėšos galėjo būti panaudotos VSD įmokoms ieškovui sumokėti. Akivaizdu, kad, įmonei vykdant veiklą, tenka priimti įvairius valdymo sprendimus, įskaitant ir tuos, kaip ir kokia tvarka atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Tokie veiksmai, kai įmonei vykdant komercinę veiklą yra atsiskaitoma su vienais kreditoriais, o su kitais – ne (net jei ir pažeidžiant CK 6.930(1) straipsnio 2 dalyje nustatytą atsiskaitymų tvarką ir eiliškumą), patenka į verslo sprendimų priėmimą ir yra įmonės valdymą (tinkamą ar netinkamą) sudarantys veiksmai, o ne konkretūs tik į vieną kreditorių nukreipti veiksmai. Jei sprendimai dėl atsiskaitymų su vienais ar kitais kreditoriais įmonei vykdant komercinę veiklą būtų priskiriami sprendimams, konkrečiai nukreiptais į kreditorių, su kuriuo buvo pasirinkta atitinkamu įmonės veiklos momentu neatsiskaityti ar su juo atsiskaityti vėliau, nesant kitokių nustatytų faktinių aplinkybių, būtų priskirti sprendimams, nukreiptiems į konkretų kreditorių, tiesioginės įmonės vadovo atsakomybės taikymo sąlygos būtų pernelyg išplėstos. Toks aiškinimas reikštų bendrąją kreditorių teisę nukreipti savo reikalavimus tiesiogiai į įmonės vadovą, o ne išimtinį taisyklės pobūdį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti tiesioginę atsakovo, kaip UAB „Transtaga“ vadovo, atsakomybę.

_____

Kitoje nutartyje pasisakyta, kad atsižvelgiant energijos pirkimo–pardavimo sutartinių santykių reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai šiluma tiekiama į daugiabučiame name esančias gyvenamąsias patalpas, dėl inžinerinių tinklų ypatumų bei bendrų patalpų tokiame name techniškai gali būti neįmanoma užtikrinti šilumos tiekimą daugiabučiam namui, netiekiant jos daliai patalpų. Tokiu atveju patalpų savininko prievolė mokėti už tiekiamą šilumą, inter alia (be kita ko), gali kilti ir iš įstatyme įtvirtintos juridinių faktų sudėties, kai patalpų savininkas, įgydamas nuosavybės teisę į jas, kartu prisiima ir prievolę atlyginti už tiekiamą šilumos energiją.

_____

Nutartyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidos, susidariusios aukštesnės instancijos teisme, paskirstomos atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo ta instancine tvarka, kuria pakartotinai nagrinėjama byla, rezultatą: 1) jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą; 2) jeigu kasacinis teismas panaikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą; 3) jeigu kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias kasaciniame teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą.

_____

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas 312 kv. m servitutą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie planuojamą sklype vykdyti veiklą, todėl neaiškūs galimi transporto srautai, neaiškus poreikis, kuriuo remiantis grindžiamas tokios didelės apimties servitutas (užimantis net dviejų atsakovų sklypų nemažas dalis). Kasacinio teismo tisėjų kolegija sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas 312 kv. m servitutą atsakovų 0,3222 ha žemės sklype, ieškovei nepagrindus planuojamos sklype vykdyti veiklos ir galimų transporto srautų, nepagrįstai didele apimtimi suvaržė tarnaujančiojo daikto savininko teises, taigi netinkamai taikė servituto nustatymą reglamentuojančias teisės normas. Pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad realią galimybę netrukdomai patekti (įvažiuoti ir išvažiuoti) į ieškovei priklausantį žemės sklypą užtikrins 65 kv. m servituto 0,0916 ha atsakovų žemės sklype nustatymas, o atsakovų teisės nebus suvaržytos daugiau, nei reikalauja servituto būtinumas. Pasikeitus faktinei situacijai ir pradėjus vykdyti ieškovės sklype leistiną veiklą ar realiai planuojant konkrečią veiklą, galimus transporto srautus, esant objektyviai būtinybei gali būti nustatomas ir kitokios apimties servitutas, o nustatytas neterminuotas 65 kv. m servitutas gali pasibaigti CK 4.135 straipsnio pagrindu.

_____

Dar vienoje nutartyje pabrėžta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti . Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo. Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių.  Tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, jeigu iš bendrosios dalinės nuosavybės (nekilnojamojo daikto) atidalijama kelių (grupės) bendraturčių dalis, taip sumažinant buvusių bendraturčių skaičių ir pradinį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą (nekilnojamąjį daiktą), tačiau kiekvienas (kuris nors) iš bendraturčių tarp savęs lieka neatidalyti, tai naujai formuojami atskiri nekilnojamieji daiktai išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, o bendraturčiai atitinkamai išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Tokiu atveju atskira nekilnojamojo daikto dalis, kaip asmeninės nuosavybės teisės objektas, nėra atidalijama ir nėra suformuojama kaip atskiras daiktas, galintis būti asmeninės nuosavybės objektu. Kaip jau minėta, atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Aptariamu atveju kiekvienas naujai formuojamas atskiras nekilnojamasis daiktas išlaiko bendrumą, kuris varžo jų kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą ar šio dalį, ir autonomiją, o kiekvieno bendraturčio bendrosios nuosavybės dalis išlieka ne materiali, bet ideali, t. y. dalis subjektinėje teisėje, nes kiekvienas objektas yra bendras. Nekilnojamajam daiktui po atidalijimo esant bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, tol, kol vieno iš bendraturčių dalis nebus atidalyta ir suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, asmeninės nuosavybės teisė į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu esančio nekilnojamojo daikto patalpas negali atsirasti ir negali būti pripažįstama, nes jos (patalpos) nėra suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, o yra tik bendro daikto dalis. Priešingas aiškinimas neatitiktų įstatymuose įtvirtinto nuosavybės teisinių santykių reguliavimo, asmeninės nuosavybės teisės ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės definicijų, lemtų neapibrėžtumą, nes, kaip minėta, pagal įstatymų nuostatas nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji.

_____

Nutartyje dėl taikos sutarties tvirtinimo pasisakyta, kad nagrinėjamu atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, iš naujo nagrinėdami bylą po proceso atnaujinimo, sprendė taikos sutarties kaip galiojančio sandorio teisėtumo klausimą taikydami actio Pauliana institutą. Tačiau jie privalėjo spręsti taikos sutarties tvirtinimo klausimą, nes atnaujinus byloje procesą taikos sutartis liko nepatvirtinta, taigi ir nesukelianti teisinių padarinių tol, kol šis klausimas nebuvo išspręstas iš naujo. Dėl šios priežasties negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl teismo nepatvirtintos taikos sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Taigi bylą po proceso atnaujinimo nagrinėję teismai netinkamai taikė tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis pažeidimas neturėjo įtakos iš esmės teisėtam apeliacinės instancijos teismo sprendimui – panaikinti nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Nagrinėjamu atveju tiek reiškiant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, tiek nagrinėjant bylą iš naujo buvo aiškiai išreikšta atsakovės – vienos iš taikos sutarties šalių – valia netvirtinti taikos sutarties. Taigi, pasikeitus atsakovės pozicijai dėl taikos sutarties tvirtinimo ir atsakovei išreiškus valią nesudaryti taikos sutarties (ar pripažinti ją negaliojančia, kas šiuo atveju procesinio bylos rezultato atžvilgiu prilyginama prašymui netvirtinti taikos sutarties), ši sutartis negalėjo būti teismo patvirtinta. Nesant vienos iš šalių valios sudaryti taikos sutartį ir išspręsti ginčą pagal šios sutarties sąlygas, esant ginčui dėl šios sutarties teisminio patvirtinimo, tokia šalių sutartis negali būti tvirtinama teismo.

_____

Dar vienoje nutartyje pasakyta, kad nagrinėjamoje byloje, pareiškėjui skundžiant notaro veiksmus šiam atsisakius atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės į grynuosius pinigus liudijimą, notarė turi teisinį suinteresuotumą, teismui sprendžiant dėl jos veiksmų teisėtumo ir atitinkamai dėl jos pareigos atlikti tokį notarinį veiksmą, todėl notarė pagrįstai buvo įtraukta dalyvauti į šį procesą. Kadangi nėra užvesta kita byla dėl šiai bylai reikšmingo fakto nustatymo, tai nėra pagrindo šios bylos nenagrinėti pagal tokius pareikštus reikalavimus. Dėl grynųjų pinigų priklausymo nuosavybės teise fakto nustatymo aplinkybės kiekvienu atveju skirtingos ir gali būti neaiškios, o reikalavimai notarams kaip apibendrinti patarimai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tokiais atvejais išdėstyti Rekomendacijose. Net ir įvykdžius visus Rekomendacijų reikalavimus, kaip minėta, savaime nereiškia, kad atskiru atveju notarui neliks pagrįstų abejonių. Ar notaras tinkamai atliko pareigas, šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar jis tinkamai nurodė aplinkybes, dėl kurių turi būti pateikti dokumentai ir kiti įrodymai.

Turto deklaracija, jei ji būtų pateikta, būtų vertinama kaip vienas iš įrodymų, pagrindžiančių konkrečios pinigų sumos valdymą nuosavybės teise nurodytu laiku. Jei tokia deklaracija nebuvo pateikta, tai gali būti, kad nebuvo pagrindo jos teikti arba toks pagrindas buvo, bet nebuvo įvykdyta pareiga pateikti deklaraciją. Įrodymų dėl nuosavybės teise valdomų pinigų fakto nustatymo deklaracijos nepateikimas nepatvirtina, kad asmuo pinigus valdė, tačiau ir nepaneigia pinigų valdymo fakto. Deklaracijos nepateikimas gali sudaryti pagrindą kritiškai, kaip nepatikimus, vertinti kitus įrodymus, pateiktus kaip patvirtinančius, kad asmuo pinigų turėjo, tačiau deklaracijos nepateikimas būtų tik vienas iš įrodymų visumos. Faktą, ar asmuo turėjo pinigų, reikėtų nustatyti iš bylos aplinkybių ir įrodymų visumos dėl asmens galimybių įsigyti lėšas (uždirbti, gauti išmokas, įgyti turto, paveldėti, gauti dovanų, kompensacijų, sutaupyti pagal gyvenimo būdą ir užsiėmimus ir kt.), taip pat įvertinus priežastis, kodėl jis lėšų nedeklaravo (nežinojo Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo reikalavimų dėl amžiaus, įstatymo naujoviškumo, švietimo trūkumo ir kt.).

_____

Nutartyje dėl baudos skyrimo už laikinosios apsaugos priemonės – skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimą pabrėžta, kad teismas, spręsdamas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo klausimą, be kita ko, sprendžia, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo nutarties nevykdymas. Tik nustatęs, kad yra pakankamai objektyvių duomenų, jog teismo nutartis dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nevykdoma, teismas sprendžia dėl baudos skyrimo. Spręsdamas dėl baudos teismas turi nurodyti, kokiais konkrečiais motinos veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo nutarties nevykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), teismo vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teisėjų kolegija iš dalies sutiko su ieškovės kasacinio skundo argumentais, kad bauda ieškovei paskirta nenustačius jos neteisėtų veiksmų, už kuriuos skirtina įstatyme nustatyta sankcija. Apeliacinės instancijos teismo nėra konstatuota, kad ieškovė būtų atlikusi konkrečius neteisėtus veiksmus, kurie lemtų baudos skyrimą už laikinųjų apsaugos priemonių dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais nevykdymą. Taip pat teismo nėra konstatuota, kad atsakovas, įgyvendindamas įstatymo nustatytą ir teismo patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką, būtų veikęs vaikų interesais ir būtų tėvų valdžią įgyvendinęs taip, kaip nustatyta teismo nutartyje.

_____

Nutartyje dėl viešųjų pirkimų klausimų pabrėžta, kad  nors viešųjų pirkimų santykių pobūdis ir procedūros, kai paskelbiamos išsamios ofertos pateikimo sąlygos ir pagal jas pateikiamas detalus pasiūlymas, per se reiškia pažengusių derybų stadiją, tačiau iš kasacinio teismo praktikos dėl ikisutartinės tiekėjų atsakomybės darytina išvada, kad ne pats atsisakymas sudaryti viešojo pirkimo sutartį laikytinas neteisėtu, dėl ko skolininkams (tiekėjams) kiltų pareiga atlyginti kreditoriaus (perkančiosios organizacijos) patirtus nuostolius. Tiekėjų veiksmų neteisėtumas grįstinas jų elgesio nesąžiningumu, nepakankamu rūpestingumu, atidumo stoka.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir kasacinio teismo praktikos precedentais bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: civilinės bylos, kuriose nagrinėjami perkančiųjų organizacijų ir viešojo pirkimo dalyvių (tiekėjų) ginčai dėl pastarųjų ikisutartinės atsakomybės atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, teismingi pirmosios instancijos – apygardos – teismams.

_____

Dar vienoje nutartyje atkreiptas dėmesys, kad pagal CPK182 straipsnio 2 punktą įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1597-894/2018 turi prejudicinę galią ir gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas byloje tikslinant laikotarpį, už kurį prašoma priteisti neišmokėtą darbo užmokestį pagal susitarimą, t. y. šalis, kuriai įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitoje byloje gali remtis tuo teismo sprendimu kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jai nereikės įrodinėti.