LAT apie atstovavimo išlaidų kreditoriams atlyginimą, nutraukus restruktūrizavimo bylą
Pirmosios instancijos teismas nutraukė atsakovės restruktūrizavimo bylą Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (IRĮ) 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, kuriuo remiantis įmonės restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta, kai nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas. Pirmosios instancijos teismas, nutraukęs restruktūrizavimo bylą, nutarė kreditorės turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti CPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje ne visiškai sutiko su tuo, kad kreditoriams gali būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija pasisakė, kad atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimas yra sprendžiamas ne atskiroje, o įmonės restruktūrizavimo byloje, kurios nagrinėjimui taikomos CPK normos, reglamentuojančios civilinių bylų nagrinėjimą ginčo teisenos tvarka, pripažintina, kad kiekvienas šiame kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procese dalyvaujantis asmuo turi teisę naudotis advokato teisine pagalba, taip pat CPK nustatyta tvarka turi teisę į išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, atlyginimą.
Kreditorės UAB „Belor“ patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsiradimą lėmė Kauno apygardos teismo nutarties apskundimas, jos panaikinimas ir vėlesnis kreditorės dalyvavimas kreditorių reikalavimo tvirtinimo procese, ginčijant kitų kreditorių pareikštus reikalavimus ir jų tenkinimo eilę. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pripažino, kad kreditorės UAB „Belor“ išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsiradimui ir (ar) jų išaugimui įtakos taip pat turėjo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų (administratoriaus ir kreditorių, kurių reikalavimai buvo ginčijami) procesinis elgesys. Pažymėta, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė ne tik restruktūrizuojamos įmonės, jos administratoriaus, bet ir kreditorių, kurių reikalavimus ginčijo kreditorė UAB „Belor“, nesąžiningą procesinį elgesį. Pirmosios instancijos teismas pritarė kreditorės UAB „Belor“ argumentui, kad restruktūrizuojamos įmonės administratorius, neteikdamas kreditorių susirinkimui tvirtinti restruktūrizavimo projekto, kol nėra patvirtinti su restruktūrizuojama įmone susijusių kreditorių reikalavimai, siekė kontroliuojamo restruktūrizavimo proceso, kai lemiamą reikšmę priimant restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus turėtų su restruktūrizuojama įmone susijusių kreditorių balsai, tokiu būdu pažeidžiant kitų kreditorių ir restruktūrizuojamos įmonės interesų pusiausvyrą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi priežastis, lėmusias kreditorės UAB „Belor“ išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsiradimą, jų išaugimą ir tam reikšmės turėjusį ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procesuose dalyvavusių asmenų procesinį elgesį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kurios nebuvo paneigtos ir buvo įvertintos pagal CPK 93 ir 94 straipsniuose įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui pripažinti atsakovės bei su ja susijusių įmonių procesinius veiksmus netinkamu procesiniu elgesiu ir iš šių asmenų kreditorei UAB „Belor“ priteisti ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo procesuose turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priteisti kreditorei UAB „Belor“ jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą yra iš esmės teisėtas, tačiau teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kreditorės UAB „Belor“ nurodomos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatitinka šios bylinėjimosi išlaidų rūšies dydį reguliuojančių proceso normų.
Teisinių paslaugų sutarčiai galioja bendrasis sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), o šalys yra laisvos susitarti, kokio dydžio atlygį klientas mokės už advokato teikiamas teisines paslaugas. Tačiau teisminio ginčo nagrinėjimo atveju proceso dalyvis, nesantis advokatą ir jo klientą siejančios sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo šalimi, nėra saistomas šios teisinių paslaugų sutarties sąlygų. Todėl tuo atveju, kai sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą yra nustatoma, kad išlaidas dėl suteiktos advokato teisinės pagalbos patyrusi šalis turi teisę į šių išlaidų atlyginimą, pareigą atlyginti šias išlaidas turinti priešinga šalis ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo yra saistomas ne advokato su klientu sudarytoje sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo nustatytos šių paslaugų kainos, bet įstatyme įtvirtintų atlygintinų išlaidų dydžio nustatymo kriterijų ir maksimalių jų dydžių. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Teisėjų kolegija, įvertinusi kreditorei UAB „Belor“ suteiktas teisines paslaugas, jų rūšis ir už šių paslaugų suteikimą Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, kuris gali būti priteisiamas išsprendus turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo klausimą, pripažino kreditorės UAB „Belor“ teisę į jos turėtų 11 414 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Nors kreditorės UAB „Belor“ atstovas atskirai įvardija patirtas išlaidas dėl kasacinio skundo ir patikslinto kasacinio skundo parengimo, tačiau šios teisinės paslaugos traktuotinos kaip viena bendra paslauga – kasacinio skundo parengimas, už kurios suteikimą priteistinas maksimalus atlygintinų išlaidų dydis galėtų sudaryti 2134,66 Eur.
