LAT apie daiktų vagystę ir sugadinimą gyvenamajame name po jo pardavimo
E. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusiesiems V. B. ir T. B. priklausančiame gyvenamajame name, tyčia pagrobė įvairius daiktus (šviestuvus, durų rankeną, elektros rozetes (kištukinius lizdus), vonią, radiatorius ir kt.). Taip pat jis nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia sugadino svetimą turtą – nukentėjusiesiems V. ir T. B. priklausančiame name sugadino elektros instaliaciją, elektros paskirstymo – saugiklių dėžutę, keraminių plytelių sienų apdailą, ventiliacijos angą, įvairiuose namo kambariuose sienų ir lubų apdailą, vandens gręžinį, šildymo sistemą.
Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog kaltinime nurodyti daiktai buvo ir yra E. G. nuosavybė; jie jam nėra svetimi; byloje nėra įrodymų, kad turtas buvo sugadintas, nes namas savo funkcinės gyvenamosios paskirties neprarado, nukentėjusieji jame gyvena; nėra įrodymų, jog buvo atliekami tyčiniai turto sugadinimo veiksmai ir juos atliko E. G., aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, techninio namo projekto duomenis, yra neteisingos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio teismo išvadomis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo išmontuoti ir išgabenti daiktai buvo nukentėjusiųjų T. B. ir V. B. gyvenamojo namo dalis, jie neatskiriami nuo namo funkcionavimo. E. G., žinodamas, kad jam nuosavybės teise priklausantis turtas yra įkeistas ir kad šį įkeistą turtą įsigijo nukentėjusieji V. ir T. B., ir tai, kad name esantys integruoti daiktai, kuriuos jis pagrobė, yra gyvenamojo namo dalis ir jie neatskiriami nuo namo funkcionavimo, suprato, jog daro nusikalstamą veiką, ir norėjo taip elgtis, suvokė, jog dėl jo daromos nusikalstamos veikos bus padaryta žala nukentėjusiesiems, ir to siekė, taigi, šią nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Civilinio kodekso 4.171 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar būsimi antraeiliai daiktai, išskyrus daikto pajamas; antraeiliai daiktai laikomi įkeistais hipoteka, nors jie ir nenurodyti sandoryje.
