LAT: apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, tik deklaratyvus pritarimas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui pažeidžia teisę į teisingą bylos procesą
Grupė asmenų buvo nuteisti už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą dideliu mastu. Du iš asmenų taip pat buvo nuteisti ir už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos kitiems asmenims. Asmenys, neturėdami giminystės ryšių su tikrais buvusiais turto savininkais, klastodami dokumentus, įgydavo teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį didelės vertės turtą – įvairaus dydžio žemės sklypus, miškus, vandens telkinius.
Vienas iš nuteistųjų dirbo Šiaulių apskrities viršininko administracijoje ir žinojo nuosavybės teisių atkūrimo mechanizmą, turėjo priėjimą prie informacijos, todėl galėjo išsiaiškinti neatkurtos nuosavybės atvejus. Jis rasdavo nerealizuotus asmenų prašymus arba buvusių savininkų neatkurtus žemės plotus. Nuteistasis kartu su bendrininkais dirbtinai sukurdavo buvusių savininkų giminystės ryšius su kitais žmonėmis, kurie buvo įkalbėti pretenduoti atkurti nuosavybę savo vardu. Taip būdavo klastojami gimimo, santuokos, mirties liudijimai, bažnytinės pažymos apie krikštą, santuokas.
Suklastoti dokumentai buvo pateikiami žemėtvarkos skyriuose dirbantiems bendrininkams, o šie, pažeisdami įstatymo nustatytus terminus, priimdavo suklastotų dokumentų kopijas net nereikalaudami pateikti originalų.
Kasacinis teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl trijų nuteistųjų ir vieno nuteistojo gynėjo apeliacinių skundų argumentų, apsiribojo formaliais bendro pobūdžio teiginiais.
Pasak teisėjų kolegijos, apeliacinės instancijos teismas tik išvardijo baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė nuteistųjų kaltę, ir tik lakoniškai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Teismas pats įrodymų iš esmės neanalizavo ir tokios analizės pagrindu padarytų išvadų nepateikė.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad toks apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentavimas negali būti pripažįstamas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl apeliacinių skundų prašymų bei esminių argumentų BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme. „Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas ir atsakyta į esminius nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvavimo“, – nurodoma nutartyje. Kasacinis teismas pabrėžė, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad tuo atveju, jei apeliantų nurodomi prieštaravimai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai nurodyta, kodėl daroma tokia išvada.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, tik fragmentiškai susietais su kai kuriais nuteistųjų skundų argumentais ir nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, tik deklaratyvus pritarimas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, neišdėstant išsamesnių tokio sprendimo motyvų ir aiškiai neatsakius į esminius nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos procesą, iš kurios išplaukia teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui neatsakant (nepasisakant) dėl konkretaus argumento, kuris reikalauja aiškaus ir konkretaus atsakymo, suinteresuoti asmenys negali žinoti, ar šis teismas tiesiog neišnagrinėjo to argumento, ar jį atmetė, ir jeigu atmetė – tai dėl kokių priežasčių.
Teisėjų kolegija pirmiau nurodytus BPK pažeidimus pripažino esminiais, nes jie suvaržė nuteistųjų teisę į teisingą bylos procesą ir sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
