LAT: nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai patys savaime nelemia tokio daikto teisinio likimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija gegužės 9 dienos nutartyje konstatavo, kad statytojo teisei valstybinės žemės sklype įgyvendinti yra būtinas tokių juridinių faktų visetas: 1) valstybinės žemės sklypo nuomos pagrindais valdymas ir naudojimas; 2) teisės statyti statinius nustatymas valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje; 3) statybą leidžiančio dokumento turėjimas.
Byloje nustatyta, kad L. K. ne aukciono tvarka išsinuomojo valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje vykdoma daugiabučio gyvenamojo namo statyba. Toks (be aukciono) valstybinės žemės išnuomojimo būdas yra išimtinis, – bendroji taisyklė yra ta, kad valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį (Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis, CK 6.551 straipsnio 1 dalis). Todėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka institutas negali būti plečiamai aiškinamas, valstybinė žemė tokia tvarka gali būti išnuomojama tik įstatymo tiesiogiai reglamentuotais pagrindais ir sąlygomis ir tik tiek (turint omenyje išnuomotinos valstybinės žemės plotą), kiek reikia įstatyme apibrėžtiems tikslams, suponuojantiems pačios šios išimtinės tvarkos taikymą, pasiekti. Teisėjų kolegija sprendė, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti.
Nutartyje pabrėžta, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai patys savaime nelemia tokio daikto teisinio likimo, inter alia, kadastrinių matavimų atlikimas nesukuria nuosavybės teisės į tokių matavimų objektu esantį daiktą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, jog gyvenamasis namas, atlikus kadastrinius matavimus, teisine prasme tapo kūrybinių dirbtuvių priestatu, t. y. šio pastato sudėtine dalimi, yra teisiškai ydinga ir kartu nepagrįsta. Jeigu tarp garažo (ar kūrybinių dirbtuvių) ir gyvenamojo namo egzistavo techninis fizinis ryšys, t. y. šie objektai buvo sujungti, nereiškia, kad gyvenamasis namas buvo garažo (ar kūrybinių dirbtuvių) priklausinys.
Valstybinė žemė gali būti perduodama panaudos pagrindais valdyti ir naudotis tik tokiems subjektams, kurie įgyvendina atitinkamas valstybės ar savivaldybių funkcijas (išskyrus religines bendruomenes ir bendrijas), ir tik tiek, kiek jos reikia tokioms funkcijoms įgyvendinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdus yra tas aspektas, kad byloje ginčo susitarimo sudarymas, t. y. panaudos pagrindais valdomos ir naudojamos valstybinės žemės sklypo dalies perdavimas privačiam juridiniam asmeniui, kad šis galėtų įgyvendinti statytojo teisę ir įrengti automobilių stovėjimo vietas, skirtas planuojamo statyti daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, prieštarauja tiems tikslams, kuriems užtikrinti valstybinė žemė buvo perduota universitetui. Vadinasi, ginčo susitarimas sudarytas, pažeidžiant ir Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatas. Privalomų daugiabučio gyvenamojo namo automobilių stovėjimo vietų įrengimas yra sudėtinė ir neatskiriama statytojo teisės įgyvendinimo statant tokį statinį sąlyga, todėl, pripažinus, kad UAB „P18“ neturi teisės vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybos valstybinėje žemėje, konstatuota, kad ji kartu negali įgyvendinti savo, kaip statytojos, teisės į privalomų automobilių stovėjimo vietų įrengimą.
Kartu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis ieškinio reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, taip pat turi išsiaiškinti, kas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą.
Kartu pabrėžta, kad priešingai negu sprendė bylą nagrinėję teismai, egzistuoja UAB „P18“ neteisėti veiksmai (deliktas) ir kaltė, kaip būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo dėl gyvenamojo namo nugriovimo sąlygos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio ir žalos – egzistavimo, todėl teisėjų kolegija panaikino teismų procesinių sprendimų dalį, susijusią su prokuroro ieškinio reikalavimu dėl žalos atlyginimo, ir perdavo šį reikalavimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
