ES teisingumo rezultatų suvestinė: reikia toliau saugoti teismų nepriklausomumą
Europos Komisija balandžio 26 dieną paskelbė 2019 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę, kurioje pateikiama ES valstybių narių teisingumo sistemų nepriklausomumo, kokybės ir veiksmingumo lyginamoji apžvalga.
Ji suteikia nacionalinėms valdžios institucijoms informacijos, padedančios tobulinti savo teisingumo sistemas. Rezultatai yra nevienareikšmiai ir rodo santykinį teisingumo sistemų veiksmingumo ir teisingumo kokybės gerėjimą. Kartu iš rezultatų suvestinės matyti, kad atsiranda vis daugiau problemų, susijusių su teismų nepriklausomumo suvokimu.
Už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Europos Komisijos narė Vĕra Jourová: „2019 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė teikiama tuo metu, kai tam tikrose Europos vietose stiprėja grėsmė teisinės valstybės principams. Džiaugiuosi matydama, kad daug šalių ir toliau tobulina savo teismų sistemą. Deja, kai kurios kitos šalys stabdo šias teigiamas tendencijas. Vis dar pernelyg daug ES piliečių nemano, kad jų teisingumo sistemos yra nepriklausomos ir yra priversti pernelyg ilgai laukti teisingumo.“
Septintojoje ES teisingumo rezultatų suvestinėje toliau plėtojami įvairūs rodikliai ir didinamas dėmesys teismų nepriklausomumui, kaip svarbiam elementui įtvirtinant teisinės valstybės principus valstybėse narėse.
Vienas iš naujų elementų 2019 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje yra tas, kad joje pateikiama nacionalinių teisingumo sistemų teisėjams taikomos drausminės tvarkos ir įdiegtų apsaugos priemonių, kuriomis užkertamas kelias teismų sprendimų politinei kontrolei, apžvalga. Rezultatų suvestinėje taip pat supažindinama su galių nacionalinių prokuratūrų atžvilgiu valdymu teisingumo sistemose, įskaitant prokurorų skyrimo ir atleidimo tvarką, – tai yra labai svarbūs prokuratūros nepriklausomumo rodikliai.
Kalbant apie Lietuvą, galima paminėti, kad suvestinė rodo, jog Lietuvoje mažėja civilinių, administracinių bylų skaičiai. Bylų nagrinėjimo trukmė yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje. Greičiau bendrai teismo sprendimai yra priimami tik Danijoje ir Estijoje. Civilinės ginčo bylos nagrinėjamos Lietuvoje greičiausiai ir bylų nagrinėjimo trukmė pirmosios instancijos teismuose nesiekia 100 dienų. Taip pat Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių narių pagal elektroninių paslaugų prieinamumą teismuose. Tuo tarpu pagal teismų finansavimą Lietuva yra antra nuo galo, tik Kipre teismai gauna mažesnį finansavimą. Advokatų skaičius 100 000 gyventojų Lietuvoje irgi yra mažiau ES vidurkio. Teismų nepriklausomumo suvokimas Lietuvoje nėra visai žemas, bet manančių, kad visiškai nėra problemų šiuo klausimu Lietuvoje, beveik nėra. Visuomenės nuomone, didžiausią grėsmę Lietuvos teisėjų nepriklausomumui kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką teismams bei iš ekonominių ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas.
Svarbiausios 2019 m. rezultatų suvestinės išvados
- Kai kurios teigiamos teisingumo sistemų veiksmingumo tendencijos. Rezultatų suvestinė rodo, kad per aštuonerius metus (2010–2017 m.) daugumoje Europos valstybių narių, kuriose per Europos semestro procedūrą nustatyta tam tikrų sunkumų, buvo stebimi teigiami pokyčiai. Nuo 2010 m. beveik visose šiose valstybėse narėse pirmosios instancijos teismų bylų nagrinėjimo trukmė sutrumpėjo arba bent išliko stabili. Be to, pirmosios instancijos teismų procesai pinigų plovimo bylose vidutiniškai trunka iki metų. Vis dėto kai kuriose valstybėse narėse, kurioms šioje srityje kyla sunkumų, bylos nagrinėjimas vis dar gali užtrukti dvejus metus ar ilgiau.
- Daugėja problemų, susijusių su teismų nepriklausomumo suvokimu. Kaip matyti iš šiandien paskelbtų „Eurobarometro“ apklausos rezultatų, dviejuose trečdaliuose valstybių narių teismų nepriklausomumo suvokimas, palyginti su 2016 m., pagerėjo. Vis dėlto, palyginti su praėjusiais metais, visuomenės nuomonė apie nepriklausomumą pablogėjo maždaug trijuose penktadaliuose visų valstybių narių. Pagrindinė priežastis, dėl kurios blogėja nuomonė apie teismų ir teisėjų nepriklausomumą, yra galimas politinis kišimasis arba spaudimas. Kalbant apie nacionalines prokuratūras, rezultatų suvestinė rodo, kad kai kuriose valstybėse narėse linkstama koncentruoti valdymo galias, pvz., prokurorų vertinimo, skatinimo ar perkėlimo, vienos institucijos rankose.
- Teisingumo kokybė. Apskritai 2017 m. valdžios sektoriaus išlaidos teismams visoje ES išliko stabilios. Siekdami pagerinti teismo sprendimų kokybę (remiantis Europos teisminių tinklų duomenimis), dauguma teismų teisėjams rengia specialius mokymus apie teismo sprendimų pagrindimo ir rengimo struktūrą ir stilių. Kai kuriose valstybėse narėse bylos šalys gali prašyti paaiškinti teismo sprendimus. Palyginti su ankstesniais metais, pagerėjo galimybės susipažinti su teismo sprendimais internetu, ypač kai tai susiję su viešu aukščiausiosios instancijos teismo sprendimų skelbimu: 19 valstybių narių dabar skelbia visus civilinių, komercinių ir administracinių teismų sprendimus.
