Institucijos

Teatrų ir koncertinių įstaigų auditas: ar galime pamatuoti jų efektyvumą?

Profesionaliems teatrams ir koncertinėms įstaigoms Lietuvoje per metus skiriama 40 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. 97 proc. šių pinigų atitenka 20-iai Kultūros ministerijos valdymo srities įstaigų – nacionaliniams ir valstybiniams teatrams bei koncertinėms įstaigoms. Deja, nėra pakankamai pagrįstų duomenų, ar valstybės lėšos panaudojamos tikslingiausiai, atskleidžia Valstybės kontrolės atliktas auditas „Ar užtikrinama efektyvi teatrų ir koncertinių įstaigų veikla“.

Profesionaliojo scenos meno įstaigos statusas yra suteiktas 62-iem Lietuvoje veikiantiems teatrams ir koncertinėms įstaigoms. Tarp jų – 4 nacionaliniai, 17 valstybinių, 16 savivaldybių ir 25 kitų juridinių ir fizinių asmenų įsteigti teatrai bei koncertinės įstaigos.

Audito metu nustatyta, kad nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų finansavimas nėra susietas su jų veiklos rezultatais, taip pat iki 2018 m. nebuvo keliami konkretūs atskiri reikalavimai nacionaliniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms.

Ar kultūrinę veiklą reikia matuoti? Auditorių teigimu, už visų sektorių, kuriems skiriama valstybės biudžeto lėšų, veiklą yra atsiskaitoma, atsiskaitymas už kultūros finansavimą taip pat turėtų būti tobulinamas.

„Kultūros įstaigos – ypač svarbus visuomenės raidos veiksnys. Kaip tai įrodyti? Turime surasti būdų, kaip kultūros įstaigų veiklą išmatuoti. Finansavimas meno įstaigoms skiriamas iš valstybės biudžeto tam, kad jos kurtų pridėtinę vertę visuomenei. Turime skirtingus nacionalinius, valstybinius, savivaldybių ir kitus teatrus bei koncertines įstaigas, tačiau neaišku, kuo skiriasi jų kuriama pridėtinė vertė ir jiems keliami tikslai“, – sako Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė.

Auditas atskleidžia, kad Kultūros ministerija savo valdymo srities teatrų ir koncertinių įstaigų (20) efektyvumo audituojamuoju laikotarpiu (2014–2017 m.) nevertino. Įstaigoms nustatyti kiekybiniai veiklos vertinimo rodikliai, tačiau kokybinių veiklos rodiklių nėra pakankamai.

Kiekybiniai profesionaliojo scenos meno įstaigų rodikliai nerodo nuoseklaus jų veiklos gerėjimo: tik 40 proc. įstaigų kasmet rengė pasirodymus užsienyje, 7 įstaigų (iš 20) uždirbamų lėšų dalis siekė 30 proc. joms skirto finansavimo, tik 2 teatrai iš 13 surengė daugiau negu 50 edukacinių renginių ir nė viena koncertinė įstaiga nepasiekė šio kriterijaus.

Nevertindami veiklos, nežinome, kaip padėti

Audito rezultatai rodo, kad profesionaliojo scenos meno įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, tinklas iš esmės nesikeičia jau daugelį metų, o kultūros politika šalyje formuojama neturint visos svarbios informacijos apie visų įstaigų veiklos rezultatus. Tokiu atveju nėra pagrįstų duomenų, ar profesionaliojo scenos meno tikslų siekiama ir lėšos panaudojamos efektyviausiu būdu.

Kaip tikina auditoriai, nėra aiškus kultūrinės veiklos vertinimo modelis, trūksta informacijos apie profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos geruosius pavyzdžius. Neįvertinus teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos efektyvumo ir kokybės, sunku nustatyti, kokia konkreti pagalba šioms įstaigoms reikalinga, ir sudėtinga ją suteikti. Situacijai keisti Kultūros ministerija pagal aukščiausiosios audito institucijos pateiktas rekomendacijas parengė priemonių planą, kurį įsipareigojo įgyvendinti iki 2019 m. pabaigos.

 

LR Valstybės kontrolės informacija

Back to top button