Teisėjas Arvydas Martinavičius žinias pritaiko „protų mūšiuose”
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius daug metų aktyviai dalyvauja intelektiniuose žaidimuose. Anot teisėjo, vadinamosios protų kovos skatina daug skaityti ir domėtis. „Žinių siekimas ir sveikas smalsumas neleidžia žmogui sustoti ir daro jį įdomesnį kitiems“, – įsitikinęs jis.
Kova po kovos
Teisininkas greičiausiai ir nesuskaičiuotų, kieksyk per tris dešimtmečius jam yra tekę dalyvauti įvairiuose intelektiniuose žaidimuose, kuriuose reikia ne tik žinių, bet labai praverčia ir loginis mąstymas. Pradžia – 1987 metai, kai per LRT buvo rodoma tiesioginė televiktorina „10X10“. Su Telšių, kuriuose A. Martinavičius tuo metu dirbo žuvininkystės ūkio žuvininku, komanda nuvyko. Azartas, prisimena, taip užvaldė, kad telšiškiai net kelis sezonus buvo nuolatiniais šios televiktorinos dalyviais ir tapo vienais stipriausių žaidėjų šalyje. Vadinamieji protmūšiai paskatino žemaitį iš Varnių miestelio dar daugiau skaityti ir semtis žinių iš visų tada įmanomų šaltinių.
Po 1991 metų tragiškųjų sausio įvykių lietuviškos televizijos žaidimą „10X10“ A. Martinavičius iškeitė į rusišką „Stebuklų lauką“: kaip atrankos į šį žaidimą taisyklės reikalavo, sudarė kryžiažodį rusų kalba ir parašė motyvacinį laišką, kodėl šiame žaidime norėtų sudalyvauti. Dabar pats galvoja, kad lietuvio laiškas rusų transliuotoją greičiausiai užkabino dėl Lietuvoje vykusių perversmų. Taigi buvo pakviestas į žaidimo filmavimą Maskvoje.
Susitikimą su šio iki šiol per Rusijos kanalus transliuojamo žaidimo pirmuoju vedėju ir žurnalistu Vladislavu Listjevu A. Martinavičius prisimena iki šiol. Prieš laidą V. Listjevas lietuvį pakvietė asmeninio pokalbio, klausinėjo jo apie sausio 13-ąją, apie tai, kokiomis nuotaikomis gyvena Lietuva, ką mąsto lietuviai. „Papasakojau, ką jaučiu. Jis nediskutavo, sutiko su mano mintimis. Laida nebuvo prorusiška“, – prisimena pašnekovas šviesaus atminimo žurnalistą. Stojęs prie prizų rato, A. Martinavičius jį pasuko ir laimėjo kažkokią smulkmeną, jau nebeatmena, kokią. Sėkmės tuomet vieninteliame netolimame užsienyje vykusiame žaidime tik tiek ir buvo: nors į antrą žaidimo ratą pateko, tačiau nebelaimėjo.
Po įspūdingos patirties noras dalyvauti žinių pasitikrinimo kovose tik stiprėjo. Juolab, kaip pats sako, po tiesioginio eterio televizijos žaidime „10X10“ jau nebebijojo ne tik tiesmukų klausimų, bet ir kamerų. A. Martinavičiui teko dalyvauti ir V. Šapranausko vestame žaidime „Sėkmės keliai“, vėliau – „Kelionėje į Eridaną“, paskui „Šeši nuliai – milijonas“. O žaidimas „Kas laimės milijoną?“ buvo sėkminga finansiniu požiūriu – šiaulietis joje laimėjo 19 000 litų.
Sudalyvauti laidos „Kas, kur, kada?“ atrankoje A. Martinavičius sugundė ir Šiaulių apylinkės teismo teisėjus bei darbuotojus. Susiorganizavo, sudalyvavo poroje atrankų, bet patekti tuomet nebuvo lemta. Vis tik suburta „žiniukų“ komanda neišsiskirstė: prieš septynetą metų nusprendė išbandyti save Roberto Petrausko organizuojamose „Protų kovose.“ Paskui A. Martinavičių suviliojo komanda „Geltoni–juodi“, kurią sudaro įvairių sričių specialistai. Geriausias šiauliečių rezultatas – šešta vieta Lietuvoje.
Apetitas, pašnekovo žodžiais, auga bevalgant – Šiauliai, organizavę vietines protų kovas, paskui jas prijungė prie „Protų lygos“ arba „Ko nežino Kazys“. Vyras dalyvauja čia kartu su kolegų teisėjų ir teismų darbuotojų komanda, ir yra jos kapitonas. „Gyvame“ žaidime „GJ“ žaidžia „Auksiniame prote“ – pernai komanda buvo antra, o šią žiemą – pirmoje vietoje Lietuvoje. Be to, tapo tradicija, kad Šiaulių apygardos teismai Konstitucijos dienos proga surengia protų kovas. Pagrindinis klausimų ir užduočių sumanytojas šiose kovose – A. Martinavičius.
Kaip žuvų gydytojas tapo teisininku
Pirmąją savo specialybę – žuvų gydytojo (ichteopatalogo) – į teisę A. Martinavičius iškeitė 1989 metais. Atsitiktinai buvo pakviestas dirbti tuometinėje Telšių milicijoje. Sako, norėdamas suprasti, ką daro ir kodėl taip reikia, ilgai nelaukęs įstojo į Lietuvos policijos akademiją. Dabar juokiasi, tik ten studijuodamas pajuto, jog teisė – tikrasis jo pašaukimas.
„Jeigu į darbą eini norėdamas, vadinasi, tai yra tavo darbas. O jei darbas yra įdomus, tai ko daugiau reikia? Teisė toli gražu nėra sausa, kaip daug kam atrodo. Dar J. W. Goethe yra pasakęs: „Teorija yra sausa šaka, praktikos medis žydi“. Mes teisę taikome praktikoje, va, viskas ir sužydi“, – sako nuo 2013 metų tada Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėju dirbantis A. Martinavičius. Pasak jo, pasiėmus bet kurį iš kodeksų ir pradėjus skaityti, bus taip sausa, kad nieko nuobodesnio nesurasti. Tačiau turint kodeksą ir žmogaus papasakotą situaciją – problemą – užduotis viską pasverti tiksliai ir teisingai įgauna visai kitokias spalvas.
Rutinos, anot teisėjo, teisėje nėra, vienodų istorijų nėra. Bet panašių pasitaiko. Pavyzdžiui, kad ir dėl kalinių blogų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kurių neužtikrino valstybė – neseniai Administracinis teismas masiškai nagrinėjo nuteistųjų skundus. „Izoliatorius – valstybės įstaiga, ir jei valstybė pasakiusi, kad užtikrins vienam kardomajam štai tokį plotą, bet neužtikrino, vadinasi, pretenzijos valstybei yra pagrįstos“, – sako teisėjas. Anot jo, izoliatorius šiuo metu kaip reikiant apsitvarkęs, ir skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų teisme stipriai sumažėjo.
Pasak A. Martinavičiaus, nemaža dalis administracinių bylų nėra sudėtingos. Bet pasitaiko ir labai sudėtingų. Ir tai esą todėl, kad, pavyzdžiui, civilinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, o administracinius – visi įstatymai, kurie Lietuvoje yra priimti ir kurie liečia asmenį. „Valstybės tarnybos, reikia pripažinti, kartais ir tarp trijų pušų pasiklysta. Pavyzdžiui, atleidžiant žmogų neretai pažeidžiamos atleidimo procedūros, būna, kad neįvertinamos arba netinkamai įvertinamos kai kurios aplinkybės“, – iš patirties kalba teisėjas.
Teisėjauti A. Martinavičius pradėjo 2002 metais, Radviliškio rajono apylinkės teisme, paskui perkeltas į Akmenę – ten labai trūko teisėjų, nagrinėjo baudžiamąsias, civilines, administracinių nusižengimų bylas. Vėliau civilinės bylos nagrinėtos Šiaulių apylinkės teisme. Šiandien ilgametis Administracinio teismo teisėjas turi daugybę jam patikėtų administracinių bylų, štai vien pernai jų išnagrinėta apie 800.
Klausimas ir atsakymas
Visada daug skaitęs ir dabar knygos iš rankų nepaleidžiantis teisėjas sako: kai daug skaitai, tai daug ir žinai, todėl norisi savo žinias kažkur pritaikyti. Akiračio plėtimas, tvirtina, padeda ne tik nagrinėjant bylas, bet ir protų kovose. Kita vertus, bylos ir protų kovos – du skirtingi dalykai.
Martinavičius nesutinka su kai kurių televizijų laidų formuojamu lietuvio – girtaujančio, neišprususio, vulgaraus – įvaizdžiu. Yra tikras: aplinkui labai daug intelektualių, išprususių, žinioms smalsių žmonių, ir visai nepanašių į tuos, kuriuos rodo per televiziją. „Ateitumėte į protų kovas kiekvieną pirmadienį Šiauliuose! Čia susirenka 15-20 komandų, daugiau kaiop 100 – 150 žmonių, vien tam, kad pažaistų intelektualų žaidimą“, – sako ilgametis „protų mūšių“ dalyvis ir laimėtojas.
Žmonių turimos žinios šiaulietį neretai net labai nustebina – štai kartais išgirdęs klausimą galvoji, o šalia sėdintis žmogus jau sako: viskas čia aišku. „Protų kovos – tai hobis. Užsikabliavęs esu. Įdomu nueiti, pabendrauti, sužinoti. Išgirdęs klausimą nekantrauju išgirsti atsakymą ir neretai būna sunku juo patikėti“, – sako A. Martinavičius.
Sutuoktinė (Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Laimutė Martinavičienė) vyro aistrai – protų kovų žaidimams – neprieštarauja. Tačiau pakviesta sudalyvauti kartu pasakiusi: jokiu būdu! „Ji ne prieš, derinti iš anksto nereikia. Bet pati pasitikrinti žinių nepageidauja“, – šypsosi teisėjas.
Skaitymas yra šviesa
Skaitė, teigia, visada labai daug: ir grožinės, ir mokslinės literatūros. Buvo susidomėjęs netgi sąmokslo teorija apie amerikiečius Mėnulyje. Nors kai kam kaip ten viskas buvo iš tiesų – mįslė neįminta, teisėjas įsitikinęs, kad atsakymą žino. O 5–7 klasėje buvo susidomėjęs antikine literatūra, žinios išliko iki šiol. Todėl klausimus, susijusius su senovės Graikija, A. Martinavičius “protų mūšiuose” gliaudo nelyginant riešutus.
Teisėjas pataria kuo daugiau skaityti. Jei ne mokslinę literatūrą, tai grožinę – joje yra daug faktų, kurie labai įdomūs.
Informacija paimta iš oficialios Lietuvos teismų svetainės